kakinti reikšmė
Kas yra kakinti? 1 kãkinti (-yti), -ina, -ino intr., tr., kakìnti (-ýti), -ìna, -ìno siekti vandenyje (upėje, ežere) dugną, bristi: Neik: čia nekãkinsi Nm. Kap katron vieton, tai visą Merkį [skersai] kãkindamas pereinu Mrk. Čia gilu, kad nekãkinai dugno Lp. Tę tep gilu, kad niekas nekakina Vrn. Tai tokis plaukikas – plaukia, kol kãkina Lš. Per duoburį bredu ir kakinù Lš. Tokia gylė, kad nekakìno nei didžiausias vyras Srj.
2 kãkinti, -ina, -ino K; R364, Lex49 caus. 1 kakti. | refl.: Pakėlęs nosį ten kakinas, bet grįždams nežin[o], kur kišti rankas RD194. Aš kãkinuos namuon KI507.
3 kãkinti (-yti), -ina, -ino; MŽ2178, Sr caus. 2 kakti: Kãkinti yra duoti, lyg vaikas privalgys J. Kãkinte užkãkinau aš jam, t. y. užkontentavojau J. | refl.: Ans pradėm bekãkinas tą šmotelį lauko apgyvent J.Jabl. Jis kãkinos ir mažu Lzd. Reik kãkinties daugybe J(S.Dauk). Kakinas alyviniu vainiku S.Dauk. Didis kun. (kunigaikštis) nesikakino vien tik apkrikštijimu lietuvių A1884,22. Mažumu kakinas M.Valanč. Gilioje senovėje, lig neradus aukso ir sidabro, pačiais mainais kakinosi S.Dauk. Daug norėdamas mažu kakinkies M. Visi su savo kakinosi prš. Kakinkis garbės ir sėdėk namuose tavo Ba4Kar14,10.
4 kãkinti, -ina, -ino tr. mušti.
5 kãkinti, -ina, -ino caus. 1 kakoti: Kãkink kūdikį, t. y. šikink J.