vergas reikšmė
Kas yra vergas? 1 vérgas sm. (3) KBII54, K, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, -ė sf. (1) DŽ, NdŽ, KŽ, ver̃gas (4) Sch194, K.Būg, NdŽ, KŽ, DŽ1, -ė (2) DŽ1; R, R227,241,323, MŽ303,322,433, D.Pošk, Sut, N, RtŽ, M, L, LL109, Rtr, ŠT121,233 nj. 1. istor. nelaisvas, beteisis, šeimininkui priklausantis žmogus: Vergas, nevalnykas SD197. Vergė, nelaisvė, nevalninkė I. Nelaisvo žmogaus sūnus, vergas SD191. Pirkliauti vergaĩs NdŽ. Vergais tapdavo karo belaisviai, atleistieji nuo mirties bausmės, susituokę su vergu ar verge LTEXII171–172. Aš nei vergas, nei karalius, tik žmogus V.Myk-Put. Vérgo vieto[je] negalima žmogaus laikyti Ėr. Ir pirmiaus kiekvienas būt miręs an tos vietos, ne vergu kieno tapęs S.Dauk. Kas tapė vergu, tas tevergau[ja] S.Dauk. Vergais savi mus padarys PK37. Kas užgautų savo vergą arba vergę lazda ir numirtų jo rankose, bus nubaustas Skv2Moz21,20. Pirk mus ir mūsų laukus užu duoną, idant mes ir mūsų žemė vergais būtumbim faraono BB1Moz47,19. Pirksit sau vergą arba vergę Ch3Moz24,44. | prk.: Žmonės vergai, dar neseniai tokie ramūs ir bailūs, netikėtai sujudo J.Bil. ^ Dirba kai vergas MŽ. Tu nori mane užvergti kaip vergą prie darbo J. Kiek turiam vergų, tiek neprietelių VP24. Toli geresnis yra daiktas … tarnaut Dievui … ne drin bijojimo kaip vergai …, bet drin meilės jo DP561. Idant tenai kaip vergai akmenis nešiotų ir dirbtų BPII346. 2. baudžiauninkas: Vergė su vergu vargsta vergybo[je] dvare J. Katrie an karalio žemės buvo – tie karališki, katrie an pono žemės – tie vergaĩ Ukm. Šituos vérgus gi mūčydavo vis vaitai Kp. Kad visi liuosybę gavusys nu savo ponų vėl taptų vergais M.Valanč. 3. Krt nelaisvas, priklausomas, kitiems sunkiai dirbantis, tarnaujantis žmogus: Anie gyveno pri žemės, bet žemės nedirbo, antrasis dirbo, katras vérgas buvo Yl. Seniau va vis tiek vérgas buvai, o kai dabar, atrodo, nebe toks jau čia vérgas, ir taũ niekas nejudina Sb. Koks čia mun linksmumas, aš esu pavergtas, vérgas esu Trk. O jergau jergau, ans y[ra] vérgas, šliūžokas End. Norėjau ne amžinu vérgu būti, bet amato išmokti Sd. Iš jų kalbų atrodė, kad visas pasaulis vokiečių vergaĩs bus Plšk. Jy tai amžina vérgė – ant lauko su šakėm Mžš. Vergẽliai, prasčiokėliai lietuviškai tekalbėjo LTI419(Bs). Kogi šitas vergelis čionai atjojo: ar ugnelės imtų, ar kelelio klaustų Kos137. Apsižanijau ir palikau vérgė Yl. Jis mano, kad aš jo vergė esanti ir su manim galįs elgtis kaip su šunimi V.Krėv. 4. DŽ, NdŽ prk. kas bevalis, neįstengiantis kam atsispirti: Jei nekovosi su blogybėmis, tai pasidarysi tų blogybių vergas J.Paukš. „Bitė darbininkė, pareigų vergė“ – tokiais nepamirštamais žodžiais ją (Petkevičaitę-Bitę) apibūdino Vaižgantas rš. Sukąsk dantis ir būki vargo vergas! S.Nėr. Būva žmogus vérgas jos (tabokos) Vl. Kiekvienas žmogus turi išmokti reguliuoti emocijas, jeigu nenori tapti jų vergu rš. Pirma žala, jog tasai, kursai nudestis, inpuola tarp latrų, tai est tampa vergu velino DP325. Pavirsta sūnum prakeikimo, vérgu velnio ir neturiančiu dalios tėvykščioj dangaus AK8. Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios DP510. Jūs, broliai, bylo Povilas š[ventas], este ant valnybės pavadinti, netapkite vergaĩs žmonių, o toli didžiaus nebūkite vergaĩs penigų DP331. Oi tu priimki da mane sesulę, vargelio vergelę TDrIV177(Vlk).
2 vérgas, -à adj. (3) KŽ; CII440, N, [K], FrnW gudrus, suktas.