nurausti reikšmė
Kas yra nurausti? 1 nuraũsti intr. 1. atrodyti raudonam: Leidžiasi saulė nuraudus rš. 2. nuraudonyti, poodin pritekėjus kraujo: Jinai nuraudo, beklausydama tiesos, ir raudoniu ėmė plyšti J. Bet ar ji begalės nurausti, kaip jaunai mergaitei pridera? I.Simon. Kaziukas, nuraudęs kaip mergelė, teisinosi Žem. Nuraudo kaip aguona K.Bor. Staiga jos veidas nuraudo it vyšnia J.Dov. O jis nuraũdo, kad nuraũdo kai žiburys Ss. Tu turėtumei nuraudęs sėstis paskutinėje vietoje SkvLuk14,9. ^ Kaltas būdamas, greitai nurausta LTR(Jrb). 3. pasidaryti gana raudonam sirpstant: Seniai jau kalbėta, kad spanguoles tiktai nuraudusias galima rinkti rš. 4. įgauti rausvų atspalvį, parusti: Poetė kalba apie nuraudusį beržyną, klevų alėjas, soduose ūžiančias bites rš. Pirštai nurausta nū jonelių, žolių trinant J. | Tie pakrūmiai nuraũdo visai, nežinau, nė kur tą karvę vadžiotis Jrb. \ rausti; aprausti; įrausti; išrausti; nurausti; parausti; užrausti
2 nuraũsti, -ia (nùrausia), nùrausė tr. 1. nukasti, nužerti: Vaikų nuraustas dešinėj kriaušius buvo akies vietoje Vaižg. Nuo tenai turėdavo nuraust gerokai sniego, kad, atidarant duris, negriūtų jis į virtuvę Mš. 2. Lz nuardyti žemės paviršių, išknisti: Bulves [šernai] nurausė. Nurausia vieną [vagą] – kitos imasi sp. Nùrausia pievą [kiaulė] kap drapoku Mrc. Kiaulė nùrausė pusę dirvos bulbų Trgn. 3. nurinkti šakniavaisių derlių: Ar baigei nuraũsti bulves? KlvrŽ. 4. braukiant nustumti, numesti: Spjovė į akis sūdžiai ir, prie stalo prišokusi, visus balvonų abrozus ant žemės nurausė brš. ║ refl. tr. braukiant pasiimti: Paskaitytosios algos karčiauninkas priėjęs du markiu nuo stalo nusirausė LC1879,18. \ rausti; antrausti; aprausti; atrausti; dasirausti; įrausti; išrausti; paišrausti; nurausti; parausti; perrausti; prarausti; prirausti; surausti; užrausti