nagrinėti reikšmė
Kas yra nagrinėti? nagrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. tr. tyrinėti, svarstyti: Norint visai gerai išmokti savos kalbos sintaksės, reikia dažnai skaityti, nagrinėti (tyrinėti) žmonių dainos, pasakos, mįslės, priežodžiai J.Jabl. Mokslininkai nagrinėja taip pat ir dirbtinio lietaus problemą sp. Gnoseologija pirmiausia nagrinėja žmogaus pažinimą rš. Byla bus nagrinėjama rajono liaudies teisme sp. Ko čia nagrinė́ji svetimus griekus?! Pšl. 2. tr., intr. ieškinėti, rinkinėti: Ko tu ten nagrinė́ji po žemę, ar randi ko? Grž. Vis nenurimsta nenagrinė́jęs (ko nedirbinėjęs, neknibinėjęs) Grž. Nagrinė́ja kaip adatos patamsyje Pmp. Nagrinė́ti baravykus, uogas, spirgus [košėje] J.Jabl. Boba nagrinė́[ja] žoles ravėdama J. Čia gražiai karvės nagrinė́ja (rankioja, ėda) žolę Kri. Nuvariau [kumeles], i nuėjo ant pakanalio nagrinė́damos Jnš. Žąsikės žolę nagrinė́[ja] Šauk. ║ tr. skyrioti, rinkti gerus nuo prastų: Visa šeimyna žirnius nagrinė́jo Mrj. 3. tr. naršyti, žiūrinėti ko ieškant: Ana nagrinė́[ja] visus pašalius, t. y. išieško, parveizda svetimus daiktus J. 4. tr. darinėti, skrosti: Rytoj pjausim kiaulę ir nagrinė́sim Pmp. Man patinka vyšnias nagrinė́t (išiminėti kauliukus), ypač didžiąsias Skr. 5. intr. vaikštinėti ko nors ieškant, šniukštinėti, slampinėti: Vištos nagrinėja po rugieną Srv. Ko tas šuva šiandiej perdien patvoriais nagrinėja? Slm. Jis nedirbo, tik nagrinėjo pamiškėj Vb. \ nagrinėti; išnagrinėti; nunagrinėti; panagrinėti; prinagrinėti; sunagrinėti