džiūti reikšmė

Kas yra džiūti? džiū́ti, -sta (džiū̃sta Rdm, džiū̃va, džiū̃na Sg, Krš, Vn, Jdr), -vo (džiū̃vo Rdm, džiùvo) intr.; SD234,333, R 1. darytis sausam, sausėti: Kelias džiū́sta K. Išvelėjus padžiauk marškinius, tegul džiū́sta Kp. Rauplės jau džiūsta N. Žemės džiū́stama ir išdžiūstama Ds. | prk.: Tiek mislinau, tiek norėjau, kad mano širdis troško, galva džiū́vo Lp. Mat lietuvių dūšios ... plikuos plotuos, be miško, lyg tartum apkursta, tartum džiūsta nuo saulės ir palengvėl skursta A.Baran. ^ sonas">Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta (durys) Lg, Prl, Šl, Pn. ║ kietėti netenkant sulčių: Šiandien džiū̃na šienas pievo[je] J. Baigia obaliai, grybai džiū́t Ėr. Nedžiū́vę žirniai Lp. Džiūvusi žuvis Q508. Ūkinykas atrado džiūvusią meisą nu aksčių numaustytą M.Valanč. ^ Mėsa džiūsta, plunksnos pūsta (troba) B. ║ išnykti garuojant: Visų medžių rasa džiū́vo nuo mano žirgelio JD466. ^ Našlaitėlei nuo blakstienų ašaros nedžiūsta (dažnai reikia verkti) B.Sruog. Bėga, net balos džiūsta (labai greitai) KrvP(Vlkv). 2. vysti, glebti, nykti, žūti (apie augalus): Vysta džiūsta žalios rūtos – laikas palaistyt LTR(Lbv). Oi sėdžiu už stalelio, oi žiūriu pro langelį, oi džiū́sta vysta žalia rūtelė po seklyčios langeliu Dbč. Džiūst rūteliai, džiūst roželės, džiūst ir lelijelės, džiūst ir mano jaunos dienos kaip darže žolelės D3. | prk.: Džiū́sta vysta širdužėlė kaip lanko[je] šienelis JD903. Džiūsiu vysiu kap rūtelė aš be tavę, berneli KrvD20. Išvež tave žmoneliai į svetimą šalaitę, džiūsi vysi, sesaitė, kai daržely rūtaitė LTIII414(Sln). Vysta džiūsta jaunystėlė pas šelmį bernelį LTR(Mrk). 3. lysti, menkėti: Tokis sūnus gražus auga, o bočia džiū́sta diena nuog dienos (ps.) Lz. Jis džiū́vo džiū́vo ir numirė, gal kokią džiovą turėjo Užp. Perdien nevalgęs džiū́sta OG339. Tas kūdikis džiū́sta K. Ką te džiūvì prie tų knygų, eik pavaikščiot Ėr. Kas kartas didžiaus įniko sergaloti ir džiūti M.Valanč. Jis džiū́sta iš rūpesčių KI36. Viduj nelaimės džiūstam iš baimės A.Baran. Žmonės nuog baimės ... nemintą džiūt ir salpt turi DP7. Žmonės džius dėlei baimės ir laukimo BPI14. | prk.: Džiū́stanti liga (džiova) KII39. Jis tur džiū́stančiąją ligą, jis serga džiū́stančiąja liga KI36. ^ Guli vilkas – džiūsta vilkas, bėga vilkas – tunka vilkas (kas dirba, tas ir turi) R172. ║ SD356, KI36 sirgti džiova: Maria jau treti metai džiūsta, ir kana, ar sustaisys Ds. ◊ ãkį džiū́ti Gl labai norėti ir negauti. džiū̃nanti širdìs sakoma apie troškulį: Džiūnantèsnė širdìs paliekta nu denatūrato (išgėrus denatūrato) Šts. širdìs džiū́sta ilgu: Be tėvynės širdis džiūsta Ppr. \ džiūti; apdžiūti; atidžiūti; dadžiūti; įdžiūti; išdžiūti; paišdžiūti; nudžiūti; padžiūti; perdžiūti; pradžiūti; pridžiūti; sudžiūti; uždžiūti

džiūti sinonimai

džiūti antonimai

džiūti junginiai

  • (nu)vysti, (su)džiūti, (su)vytinti, (iš)džiovinti, (su)džiūti
Ką reiškia žodis džiūtis? Visi terminai iš raidės D.