padžiūti reikšmė
Kas yra padžiūti? padžiū́ti intr. 1. SD264, K kiek apdžiūti, pradžiūti: Šlapias kelias padžiūvo jau J. ║ išdžiūti: Žemė lengva, padžiū́sta, gyvi pelenai Ds. Žemė veikiai padžiū̃na Šts. Kad jau kiek padžiūvesnė žiauna [duonos], ir nebegaliu pakąsti Grž. ║ apie augalus: Padžiùs bulbienojai, tai lengviau bus grėbt Dglš. Pradalgiuose styri vietomis jau padžiūvusio šieno kuokštelės rš. Pjoviau dobilą jau padžiūvusį TŽI145. Šienas padžiūst, žolė pavyst BPII409. ║ kiek nusekti: Upės – ir tos jau padžiūvo, o ežerai maurais užėjo, užako V.Krėv. Padžiūvo vandeniai ant viršaus žemės Ch1Moz8,11. 2. SD385, K nuvysti, nudžiūti, žūti (apie augalus): Šiuosmet bulbės blogos, padžiūvo daug Mrc. Truskavkės gražiai žydėjo, bet padžiū́vo Mrp. Kap šešurėlis važiavo, visos žolelės padžiū́vo, visos upelės išseko Aru8(Grv). Padžius medeliai, nukris lapeliai RD17. Žalia rūta nepadžius, tu paliksi balamūt's J. Ei eglele, ko tu žalia padžiūvai? Nm. Ilgainiuo sugriuvo rūmai, medžiai darže padžiūvo M.Valanč. Padžiūst žolės, ir lapai krint ant žemės Mž62. Iždygus [sėkla] padžiūvo, nes neturėjo drėgnumo DP97. 3. sulysti: Aš visada buvau padžiū́vusi, bo nebuvau valgi Skr. Moteris buvo aukšta, padžiūvusi rš. 4. nutirpti, paralyžiuoti: Buvo žmogus, kursai turėjo padžiūvusią ranką BtMt12,10. ^ Kad jų nagai padžiū́tų! Skr. ◊ blùsos padžiū́vo [kélnėse] sakoma apie išsigandimą: Jam uždabojus, blùsos tep ir padžiū́vo kélnėse Vlk. Blùsos jo padžiū́vo iš baimės Vlk. \ džiūti; apdžiūti; atidžiūti; dadžiūti; įdžiūti; išdžiūti; paišdžiūti; nudžiūti; padžiūti; perdžiūti; pradžiūti; pridžiūti; sudžiūti; uždžiūti