pakasti reikšmė
Kas yra pakasti? pakàsti, pàkasa, pàkasė tr. 1. R, M, MitII16, SD261,267 kiek kasti: Do pakàskim bent kiek Kp. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) Kp. Pakàsk kiek toliau tuos grūdus Kp. Pakàsk giliau čia J. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint Dv. | refl. tr.: Daboja – plūduoja knyga ežere; anas ją pasìkasė in kraštą arčiau Tvr. 2. kasti po žemėmis; paslėpti: Pakasė po slenksčiu [akmenuką] Grv. Pakàsti ką po pamatais DŽ. Didžiausi kubilai [pinigų] nuo maišto metų esą tenai pakasti J.Bil. Pakasė bulves Ktk. Pàkasiau pinigus, kad kas man jų nepavogtų Š. Pàkasė savo pinigus po žemėm BM9. | refl.: Pasikasu, pasirausiu SD361. Ale tu pasakyk man, kaip tokia pelytė po tokiuo akmenim ir dar taip giliai pasìkasa Ds. Pàskasė vilkai po tvartu Lp. Atėjo dvylika razbaininkų, o jie per pamatą pasikasė ir įlindo į vidų BsPI10. 3. palaidoti: Pakasu, iždėmi numirusį SD568. Šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7. Kukuosi kai gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei B, Sch81. Mane visi laikė jau seniai pakastu rš. Pakasė jį sodžiaus kapinėse M.Valanč. Numirė teipag bagočius ir buvo pakastas MP237. Rūsis ūmai įgriuvo ir vyrą pakasė prš. Pavelyk man pirm nueit ir pakast tėvą mano BtMt8,21. Pakastas būsi geroj senatvėj Ch1Moz15,15. Numirusius pakastumime SPII182. Būdami ... palaidoti, arba pakasti DP54. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim BPII6. Tenai numirė Aaronas ir tapo tenai pakastas BB5Moz10,6. Numiręs ir pakastas Vln18. Nū žmogaus kūną pakaskim Mž413. Žmonių taipo nū daug didei pamirė, jog nepakastus varnai, vilkai ėdė Mž427. 4. kasant ką nuversti, išrauti: Kad kas tą uolą pakastų, nuritintų Vaižg. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, ... neduotų pakast namų savų DP552. 5. nedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasant: Pakàsk bul'bų pietum! Slm. Gal do bul'vų nėra pakastų̃? Ds. Padėjo dieną bulbių pakàst Ėr. Iš sykelio [bul'vų] pakãsę (prikasę) pūrą Ds. Nevartoti šviežio, ką tik pakasto durpžemio, bet duoti kokius metus išsivėdinti Š. 6. iškasti (duobę, apkasus): Okopai pakasti per laukais Dsn. ^ Žmogus, kurs valgė duoną mano, pakasė po manim duobę (padarė ką bloga) M.Valanč. 7. galėti, įstengti kasti: Tu dar mažas, nepakasì Kp. Be lopetos žemės nepakas Pnd. ^ Kaip pakasi, taip palesi (kaip dirbsi, taip ir valgysi) Skr. 8. refl. prk. sunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuoti: Jis vos pasìkasa per tą purvyną Gž. Ji jau šaunų galą pasikasė I.Simon. Vis šiek tiek į priekį pasìkasa Gž. ◊ (kur) šuõ pàkastas esmė: Tai mat kur šuva pakastas! rš. Čia kur kitur šuva pakastas A.Vien. \ kasti; antsikasti; apkasti; atkasti; dasikasti; įkasti; iškasti; nukasti; panukasti; pakasti; parsikasti; perkasti; prakasti; prikasti; sukasti; užkasti