pešti reikšmė

Kas yra pešti? pèšti, pẽša, pẽšė tr. 1. SD340, R, K, J rauti (plaukus, plunksnas): Pešu plaukus SD203. Jobas pešė galvą savą CII272. Čiupryną nuo galvos pẽša – nebegali kentėt Kp. Pešamiejai triušiai y[ra] brangesni už paprastūsius Šts. Vanagas pẽša greitai: plūksnos tik lekia an šonus Ob. Seselė pešė pilką antelę JD277. Pešė tėvas pelėdą, pešė motinėlė pelėdą BsO120. | Oi, kad peša (šukuojant skaudina) šukos galvą! Rm. ^ Iš pliko delno pešk – ar daug išpeši?! PPr191. Pèšk plaukų iš delno, jei nėr! Kt. Devyniuos gaidį pẽša Ds. | refl.: Kol plyšta – plėšk, kol pešasi – pešk Pšl. ║ refl. slinkti, kristi (plaukams, vilnoms); šertis: Mano vailokai labai pẽšas Ds. Karvė pẽšas Ds. Vienu metu kaip ir nuėjo čiupryna – tik pẽšas, pẽšas Kp. 2. kibti į plaukus, tampyti už plaukų: Mušiau nekurius vyrus iš jų ir pešiau juos ChNe13,25. ^ Durną ir bažnyčioj pẽša Pc. Padūmojęs tereik tėvą pešti S.Dauk. Teip sušilęs, kai tėvą pešęs Sln. Viena ranka glosto, antra peša LTR(Slk). Kas iškart glosto, tas paskui peša LTR(Dkk). Išėjo pešt, o pats kuodo neteko LTR(Dkk). ║ prk. mindžioti, dulkinti: Gaidys ant vidurio kiemo vištą pẽša Jnš. Zelzinas antį pẽša Jnš. 3. rauti (augalus): Žolės pèšt į daržą išė[jo] Pgg. Par neišdirbimą tiek žolės pèšti (ravėti) Krš. | Dalgis visai atšipo, tik pẽša žolę, o nenupjauna Jnš. ^ Medin pešta, namon nešta, kampan ankišta (samanos) Lz. | refl.: ^ Anys (samanos) medin pẽšasi, namon nešasi, kampan kišasi Lz. 4. Q388, K skinti, raškyti: Obuolių pèšt vis į daržą Pgg. Pešù vyšnias, uogas PrL. 5. ėsti, lesti skainiojant (žolę): Arkliai pašily žolę pẽša Grž. Ėjo dienos, atšilo orai, karvės pešė žolę, rimo avys ganykloj J.Balt. Karvutė peša šniokšdama gegėlius, arkliadančius T.Tilv. Avys žolę pẽša Jrb. Žąsys grūdus lesa, o žolę peša Pg. 6. su pešekliu ar kuo kitu traukti pluoštais (sudėtą šieną): Pasdirbau šienui pèšt kabliuką Sdk. O mergelės kūgį pẽša, kūgį pẽša, turgun veža Lz. Kitas arklys ne ėda, tik iš ėdžių viską pẽša Grž. Padirbsiu avelėm ėdeles, galės iš ėdelių šieną pešt (pešdamos ėsti) Lnkv. ^ Sunku šieną vežti, bet lengvu žiemą pešti Sch97. Kūryti įprato, įprato – kaip šieną peša Mžk. ║ verpiant traukti pirštais sluoksnelį (vilnų, linų iš kuodelio): Tada iš jo (kuodelio) pẽša linus ir verpia Klt. Šeimininkė ir Marijona sėdėjo prie ratelių, tyliai pešė kuodelius J.Balt. 7. su jėga traukti, tempti iš vidaus: Jegu gerste, pèškit butelį (traukite kamštį) Slm. Arkliai peštè pẽša vežimą iš balos, kažin ar išpeš Ėr. | prk.: Vaikų kupeta, visus leidžia mokslan, tai iš namų peštè pẽša (daug lėšų reikia) Slm. 8. prk. gauti, pelnyti, laimėti: Daug pešiaũ ten nuėjęs Jrb. Jis už savo arklį daug pešė Dkš. Iš Sragio, būdamas pernai žiemą Mosėdyje, jau daug ką pešiau K.Būg. Jau mane net šiurpas ema, kad teip drąsiai nuo tamstos brangias dovanas pešu A.Baran. Ne ką ir pèši su tokiuo žmogum prasidėjęs Srv. Iš to titnago nėko nepèši Ll. Gali dideliai čia nelaižytis, o vis tiek nieko nepèši Vvr. Parvažiavo piršliai, nieko nepẽšę Srv. Pasuko varnas sparnu, supratęs, kad čia nieko nepešiąs, ir pasileido į kelionę P.Cvir. Pagaliau, nieko nepešęs, sugrįžo jis namo J.Balč. ^ Padeidies! – Dėkui, ale valgyt nepeši! B. Už labą – nei žodžio, ale valgyt nepeši! (pasijuokiama, kai geras bičiulis, įėjęs į vidų, pasako „labas“) B. 9. refl. muštis: Žiūri – kad mušas, kad pesas">pešas pasgėrę žmonės! BsPII209. Sueina metežnykai su kazokais, pẽšas žu krūtinės, per mordą, žu plaukų Rod. Puolė visas žvirblių būrys prie vieno miežio grūdo ir pradėjo peštis K.Bor. Pešasi kaip du gaidžiai rš. Pešasi kaip kregždė su vanagu PPr404. Pẽšasi kap šuva su kate Dv. Pešas kaip naginė su autu LTR(Jnš). Pẽšas iš kapitų Slnt. ^ Su plaukuotu [smagu] pèštis Kt. Bepig su plaukuotu peštis ir su išmintingu kalbėti Sch92. Su durnu du turgu, su plaukuotu peškis LTR(Rdd). Gera plikam peštis, senam meluot, o bagotam vogt PPr293. Girtas padauža ir su tvora pešasi KrvP(Vb). Kur du pešasi, ten trečias naudojasi PPr121. Muškitės, peškitės, o mes prie kišenių! NžR. Besipešdamas su priešais draugus išvaikė KrvP(Mrj). Du vilkai pẽšas, balti kraujai bėga (girnos) Pgg. 10. refl. Ad kivirčytis, rietis: Gal dabar jau te jie apstojo peštis, iš pradžių tai labai pešės Slm. 11. šnek. traukti dūmą, rūkyti: Kitos jau i bobos pẽša Krš. Jie, pešdami dūmą, susėdo an ežios rš. 12. šnek. valgyti: Duok pešt, pilvas gurgia Sv. Pèšk tos meisikės, pilkias bulvynikės Šv. \ pešti; apipešti; atpešti; įpešti; išpešti; nupešti; papešti; prapešti; pripešti; supešti; užpešti

pešti sinonimai

Ką reiškia žodis peštis? Visi terminai iš raidės P.