dulkinti reikšmė
Kas yra dulkinti? dùlkinti (-yti), -ina, -ino 1. intr., tr. SD125, R, K caus. dulkėti 1: Kam tu dùlkini po nose? J. Nešluok, ka tep dùlkini! Gs. Iš trijų kampų vėjelis pūtė, baltas smilteles dulkino Smn. Žiemys savo dumples pradeda judint ir besijodams nei sietais dùlkina sniegą K.Donel. Traukia, dulkina pakulas nuo kurių metų Žem. Dulkina kaip pelus sijodamas KrvP(On). 2. tr. valyti iš ko dulkes: Dùlkina patalus Dkš. | refl. tr.: Dùlkinaus drabužius, bet neišsidùlkinau Plng. 3. intr. berti miltus į vandenį, praduoti: Iš rudenio nedùlkink arkliam, palik pavasariui Ds. 4. intr. lynoti, dulkti: Lietus dulkino rš. Veizėk, jau dùlkinti pradėjo Vkš. Sniegas dùlkina pamažku Lz. 5. tr. smarkiai varyti, vežti, nešti: Nelok dykosios, be kai dùlkinsiu iš gryčios! Vžns. Šuva dùlkina kiaules iš kiemo Š. Kelius maišus susiėmęs, bedùlkinąs numie (namo) Dr. 6. intr. bėgti: Skubėdamas dulkinau į stotį rš. 7. tr. mušti, pešti, bausti: Pareis girtas, ir dùlkina savo bobą Pn. Jis vėl piemenis botagu dùlkina Kp. | refl.: Juodu ėmė peštis ir tiek dulkinos, tiek dulkinos, kol tik gana gavo BsPI44. ║ refl. išdykauti (ppr. keliant dulkes): Bernai su mergom dùlkinas po šiaudus Kp. 8. tr. vaisinti: Gaidys vištą dùlkina Grž. Šuo kalę dùlkina Jrb. \ dulkinti; apdulkinti; atidulkinti; įdulkinti; išdulkinti; nudulkinti; padulkinti; pardulkinti; pradulkinti; pridulkinti; sudulkinti; uždulkinti