skinti reikšmė
Kas yra skinti? skìnti (skýti K; R, N), -a (skẽna, skìma), skýnė tr. K, Š, Rtr; N, Sut, RtŽ, M, L 1. H, R, N, K, DŽ atskirti šakutę, stiebelį, lapą, žiedą, vaisių nuo viso augalo, rėkšti, raškyti: Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus Mair. Skimù kvietkas LD352(Zt). Pumpas (lūgnes) skýt eidavo Rsn. Jurginus skẽna Lkv. Batvinienius reikia skìnt, paki žali, i duot gyvuliam Klt. Skìntas obuolys ilgiau stovi Dkš. Nuog tos obelės neskìnkit Dv. Obulai jau skenamì Lkv. Skẽna agurklus ir ėda Krš. Tevežie ji, teskiniẽ – jos tos uogos Nmk. Pamatė uogų skìnt, tai ir pirštines numetė Rm. Najau (nuėjau) prie tų uogų: nėr kam skýt Jrb. Kad ir neleida, vis tiek skìna [uogas] LKT111(Kltn). Gaidys inlipo in lazdyną ir skina riešutus, o vištelė lekia aplink ir karkia LTR(Rdm). Mes juos (ajerus) skìndavom, lauždavom – vidury tas branduolas skanus Mšk. Bijūnėlį lenkiau, gražų žiedą skýniau, bijūnėlio gražiais žiedais galvelę dabinau DrskD17. Eikš, mano bernyti, visų peikiamasis, kaip bijūnytis darže skinamasis RD70. Skinkie, mergele, žalias rūteles, tik nenuskinkie vargo šakelės LTR(Grv). Plauk, dalele, in kraštelį, mes tau skìnsim po lapelį (d.) Rod. Randu rūtas skìnamas ir vainiką pinamą JD748. Raudojo mergelė, rūtelius skindama D34. | prk.: Skìnti savo darbo vaisius DŽ1, NdŽ. ^ Kad kalba – skìnte skìna (labai sklandžiai) Šts. Gyvenu kaip žirnis prie kelio: kas eina, tai skìna Lt. | refl. tr., intr. K: Mergelka skẽnas uogų virinties Krš. Anie nèskenas, o [obelų] šakas tratina Krš. Eičiau į darželį, skìnčiausi rūtelių JV277. | Skẽnas [uogos] su žieve Rdn. ║ ėsti skabant, pešant: Ožka medžių lapus skẽna Lkv. Skatas (gyvuliai), angriuvęs dobiluosen, skìna visu žiomeniu Grv. 2. Sut, J, DŽ, NdŽ kirsti, kapoti (mišką, krūmus): Medžius skẽna Slnt. Skenu mišką D.Pošk. Aš akėjau ir naujieną skýniau Dv. Reiks pradėt skìnt raistelis – nors pievos bus Mlt. Tuojau vaikai ėmė alksnius skinti Žem. Atvažiavo kučmeistras, šilą apžiūrėjo, slapta pardavinėjo ir par naktis skýnė A.Baran. Norėdamys javų gausą didinti, pradėjo svietą vergti lažais arba baudžiavomis, liepdamys jiems laukus platinti ir medes skinti S.Dauk. Dėko (dėl ko) anie tus karklynus nèskena lauku? Plng. Skyniau, skyniau skynimėlį par žalią girelę, taisiau, taisiau vieškelėlį an margą dvarelį LTR(Slk). ║ arti: Skindami ganyklas, neturėtume kur gyvulių ganytie Rp. 3. NdŽ iškertant, iškapojant, išlaužant kuo apaugusį ruožą, daryti, taisyti (kelią): Skìnsiv vieškelėlį par žalią girelę JV604. Netropyjau į girelę, patropyjau į darželį, par žalias rūteles skýniau vieškelėlį JV604. 4. Kos84, DŽ prk. šalinti kliūtis (norint išeiti, prasiveržti): Teko kautis ir ugnimi skinti sau kelią P.Cvir. Gediminui sau kelį skinant par rindas neprietelių, vylyčia pečius parvėrė S.Dauk. Briedis kelią skynė, arkliai muses gynė NS1363. ^ Du bėga, du gena (veja Klm), du kelią skẽna (vežimas ir arkliai) Grg, Tl, Pln. | refl. tr.: Eidami skýnėmos kelį sau kiek galėdami, bet papuolėm į plieną Žd. 5. NdŽ, Gs prk. naikinti, žudyti: Manydamas, kad mylimas jo bičiulis žuvo, jis nutarė atkeršyti, skindamas vieną po kito artyn slenkančius dragūnus rš. Meskim dalgius, imkim kardus, eisim priešų skinti LTR(Kp). Liga įsisuko ir skýnė vaikus Mrj. Giltinė skìna riebiuosius, o liesuosius palieka, kad nutuktų (juok.) Dkš. Tautoriai, įkandin vydamys, skynė laukan S.Dauk. Leido leido kulkužėles, skýnė ūlytėles JD1118. Kulkos skýnė priešus DŽ. 6. skilti (ugnį): Seniau ugnį skýnė iš kremenio (titnago) Lz. Ana dav jam skiltuvą, kur ugnį skìna Lz. ◊ kẽlią (naujùs keliùs) skìnti būti pradininku, sudaryti palankias sąlygas kokiam tikslui pasiekti: Nelengva skinti pirmam kelią, nepalyginti lengviau žengti jau pramintu keliu sp. Skìnti naujùs keliùs moksle NdŽ. kẽlią sáu skìnti(s) [alkū́nėmis] įveikiant kliūtis, siekti geresnės padėties: Neteko tau per kraują ir ašaras skinti sau kelio V.Krėv. Neturtingų tėvų sūnus savo darbu skynė sau kelią į šviesą Pt. Mokytis, skintis sau kelią į laimingą gyvenimą šiandien gali kiekvienas sp. Jis nenori, tiesiog negali alkūnėmis skintis sau kelio į geresnę vietą J.Gruš. láurus skìnti BŽ224, DŽ turėti pasisekimą, garsėti. \ skinti; apskinti; atskinti; įskinti; išskinti; paišskinti; nuskinti; paskinti; persiskinti; praskinti; priskinti; suskinti
skinti junginiai
- (nu)skinti, skinti kelià, skinti kelią