vergti reikšmė

Kas yra vergti? vérgti, -ia, -ė tr. DŽ, NdŽ, ver̃gti KŽ, DŽ2; Rtr nj. 1. daryti vergu: Ordeno broliai neturėjo nei jokios tiesos lįsti į Lietuvą ir vergti valnus žmones prš. Ipatijaus metraštis praneša, kad 1276 m. prūsai atėjo pas Traidenį iš savo žemės vergiami vokiečių, o jis priėmė juos A.Sal. Juodvėšiai vergė kiekvieną nejuodvėšį, pasirodžiusį jųjų šalyje V.Piet. Pirkliai ir avantiūristai skverbėsi į mažai ištirtus kraštus, žudė ir vergė vietinius gyventojus J.Balč. Visus savo kaimynus ji (kistynų tauta) puldavo, visus grobdavo, vergdavo ir didelį išpirkinį imdavo, o jos niekas niekuomet nepuldavo, niekas jos negrobdavo ir nevergdavo A.Vien. Guodai, ejusys į tą kraštą, tujau ėmė kaimas deginti, gyventojus vienus vergti, kitus laukan kirsti S.Dauk. | prk.: Kam šis bokštas pastatytas? Ar jis gynė žmonių laisvę, ar dar labiau juos vergė? J.Bil. 2. spausti, engti, versti sunkiai dirbti: Ans vérgia tėvus, šeimyną, t. y. spaudžia pri darbo, kol užvergė kaip vergą J. Jūs esat vergamiejai žmonys, kad nė ožkos negaliat išlaikyti Trš. Didžturčiai visados neturtingūsius vergė S.Dauk. Norėjo patys ponais būti, o namiškius vergti S.Dauk. O gal didėjo ir nekanta, kuri priešinos visomis pastangomis viešam tautą vergiančiam gyvenimui Vd. | prk.: Arklys, anksti prie darbo vergiamas, užaugs blogas darbininkas rš. 3. prk. traukti, žavėti: Juo dirbo, juo darbas vergė visą jo sielą Vaižg. Tas miestelis … labiaus vergė mano akį negu kiti TS1900,4–5. \ vergti; apvergti; įvergti; nuvergti; pavergti; privergti; suvergti; užvergti