atrauti reikšmė

Kas yra atrauti? atráuti 1. žr. išrauti 1: Iš žemės atróviau medį su šaknimis J. Atróvė krūmus ir pasėjo linus Šts. ║ išpešti iš kūno: Rudenį bitės bubinam (tranams) sparnus atráuna, kojas atráuna Kkl. ║ refl. tr. nusiskinti: Būdavo alyvinių gražų, tai atsiráunu Lkm. ║ prk. nudaužti, nuskelti: Kaip davė mano naman, tai atróvė šitą galą JnšM. 2. tr. Š padaryti tarpą raunant: Atraukit linus nuo kelio, o kaip mėšlus veš, tai išmindys labai Brs. Atráuk linus, kad galėtum pravažiuot Ds. 3. tr. atidirbti rovimu: ^ Kap dar neatduosiu, tai po smerti grikiais atráusiu Drsk. atrautinaĩ adv.: Talkos buvo kviečiamos savitarpio pagalbos principu, t. y. atrautinai, ir samdant rovėjas už pinigus rš. | refl. atsirautinaĩ adv.: Atsirautinaĩ liuobam eiti i rauti Krtn. Eisam atsirautinaĩ, anie ateis pas mūso, mes eisam kitur rauti [linų] Vž. 4. tr. baigti rovimą: Atrautos mūsų dienos (sako linus rovusios kaimo merginos, išeidamos į miestą) Ėr. 5. refl. įvargti raunant: Tiek linų šiemet prisėjo, kad ir rankos atsiróvė beraunant Jž. 6. tr. Skdt, Dsn šnek. sunkiai atnešti, atgabenti: Sunkus maišas, led aš jį čia nuo kluono atróviau Alv. Katė atróv[ė] kačiukuo pelę Grv. Pilną viedrą [v]andenio atróvė Krd. Maišan, da až pečių – ir atráusi Trgn. Man ir atraus traktoriuku medžius namo Krd. 7. intr. šnek. greitai atbėgti: Pamatėm, kad anas atráuna par laukus, kojas paraitęs Ds. Kas te vieškeliu atráuna teip smagiai? Dgl. \ rauti; aprauti; paaprauti; atrauti; įrauti; išrauti; nurauti; panurauti; parauti; parrauti; prarauti; prirauti; razrauti; surauti; užrauti