sielvartauti reikšmė

Kas yra sielvartauti? sielvartáuti, -áuja, -ãvo intr. K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; H, R, N, M, L turėti sielvartą, sielotis: Kitas, kai nėra didelių tragedijų, sielvartauja dėl sudužusio puodo K.Saj. K. Būga daugelyje laiškų sielvartavo, kad Lietuvoje negalįs rasti daugelio veikalų KlbXIV164. Pradėjo smūtytis ir nerimuot (sielvartaut) BtMt26,37. Ir drauge ėmęs Petrą ir Jokūbą, ir Joną, pradėjo drebėti ir sielvartauti NTMr14,33. | refl.: Oi, jauna dukrele, nesisielvartauka, eik žalion pievelėn, pasiuogauka LTR(Kp).

sielvartauti sinonimai