sielvarta reikšmė

Kas yra sielvarta? síelvarta sf. (1) K.Būg(Vl), sielvartà (3a) K, K.Būg(Tlž), Rtr; CII80,152, SC34, Ns1837,2, N, LsB212 žr. sielvartas: Porą valandų pavažinėjęs puikiais Lemano pakraščiais, užmiršau visas Friburgo sielvartas V.Myk-Put. Tau liko dailaus veidelio žmona – jam sielvarta V.Krėv. Norėjau dainelę padainuoti, savo meilės ir sielvartos dainelę Vd. Nė jokio rūpesčio, nė jokios sielvartos apie nieką, tik apie save Blv. Atsiminkite … tų, kurie sielvartas kenčia BbPvŽ13,3.

sielvarta junginiai

• sukeliantis sielvartą, sukelti sielvartą