sujusti reikšmė

Kas yra sujusti? 1 sujùsti intr. 1. imti judėti: Vėjui pakilus, medžiai sujùdo K. Mašina sujudo, širdelė nuliūdo LTR. Kaipgi nesujus žmonės, kaip skruzdės po lytaus, su visokiais ryšeliais, krepšeliais priešų priešais lakstyti Žem. Pagaliau minia sujudo rš. Kraujas visam kūne sujunda rš. Ir labai sujudo žemė Ch1Sam15,15. Jūrės didei sujùdusios KII268. 2. pradėti bruzdėti, nerimti, sukilti: Tai žiniai į kiemą parėjus, žmonės sujùdo K. Visos tautos sujùdo KII272. Gyvuliai ir paukščiai nerimsta ir sujunda rš. Vėjas kaukė, gamta sujudusi dar didesnį liūdnumą kėlė širdyje A1885,15. Visas miestas sujudo, ir pasidarė žmonių susibėgimas SkvApD21,30. 3. pradėti, suskasti, įnikti: Sujùdo anidvi bartis, kaip paerzinau J. Užpyliau atnešus juodžemio – kad sujùdo augt [tie augalai]! Lnkv. Šuniukas sujudo loti Pc. Ir giria sujudo vaitoti rš. Širdis sujudo smarkiai plakti rš. Sujuñda sopėti Ėr. Minia sujudo ploti rš. Tik greičiau sujuskit kraut vežimą, bo antai debesis užkyla Šmk. Tai tik tu sujusk su toms vestuvėms! Skr. 4. susijaudinti: Ir jų širdys drauge sujusdavo, ir jie verkdavo su anuom drauge Ns1838,3. Taip kalbėjo su sujùdusia širdimi KI42. Mano širdis yra ale taipo sujudusi Kel1881,73. \ justi; įjusti; išjusti; pajusti; sujusti
2 sujùsti tr. 1. pajusti, pajausti: Vagį šunes sujùto ir ėmė lot Švnč. Vilkas sujuto žmogų Dglš. 2. sužinoti, patirti: Giminė sujùto ir atvažiavo ant laidotuvių J. Skubėk, kol kiti kavalieriai nesujus, ka ten toki graži pana yra Plt. Kap čia padaryt, kad ana sujustų, kad pamelavo? Tvr. \ justi; apjusti; atjusti; dajusti; įjusti; nujusti; pajusti; prajusti; sujusti; užjusti

sujusti sinonimai

Ką reiškia žodis sujuta? Visi terminai iš raidės S.