kaukė reikšmė
Kas yra kaukė? 1 káukė sf. (1) 1. rš viso veido ar tik viršutinės jo dalies uždanga (su skylėmis akims); žmogus su kauke: Káukių balius DŽ. 2. prk. jausmo, nuomonės ar tikslo (ketinimo) slėpimas: Kenkėjas be kaukės stojo prieš teismą sp. Karas parodė visas valstybes, vyriausybes ir partijas be kaukės, be pagražinimų, su visais jų trūkumais ir privalumais sp. Reikėtų pasižiūrėti, kas slepiasi po šia ramia, nesumyštančia kauke rš. 3. veido uždanga, vaizduojanti tam tikrą veido išraišką, paukštį ar žvėrį (vaidinant, žaidžiant): Sudžiūvęs kai Kalėdų káukė J(Slk). 4. specialus gaubtas ant galvos kvėpavimo ir regėjimo organams apsaugoti nuo nuodingų medžiagų: Dujų káukė NdŽ.
2 káukė sf. (1) 1. Tvr piestelė lašiniams grūsti, taukė: Káukėj grūda taukus Kp. Per vestuves ir káukę „pavogė“ Ds. 2. toks medinis kaušas ar dubenėlis (vandeniui iš laivelio ar ledams iš aketės semti): Įnešk kaukẽlę grūdų Ds. Ant ledo mesdamas, nesudaužyk káukės! Ktk.
3 kaũkė sf. ppr. pl. (2) Kltn, káukė (1) klumpė: Mano dešiniosios kaukė susprogo Pln. Su kaũkėms žiemą šilta avėti Klm. Neseniai káukes pirkau Rs.
4 ×kaukė sf. žr. 4 kauka: Kaukė daugiau prie miestų, kaime retai matysi Trgn.
kaukė junginiai
- deguonies kaukė
- Kaukė (filmas), Veidrodinė kaukė