išmiklinti reikšmė

Kas yra išmiklinti? išmìklinti tr. 1. padaryti mikių, judrų, lankstų: Išmìklintos kojos Nm. Išmiklins savo jaunas rankas MTtI18. Tai tavo kojeles išmiklys didelės kelionėlės LTR(Lš). Išmìklins jam kaulus kariuomenėj Slk. | refl.: Išsimìklysi – būsi sveikesnis Lp. Bobulė pašoko iš patalo, nėra kada pasiraivyti, patampyti senų kaulų – išsitampo, išsimiklina jie perdien pakankamai V.Krėv. ║ išlavinti, išgudinti: Matyt, ant žemės begyvendamas, tu gerai išmiklinai savo liežuvį, ir aš nesugebu tau įrodyti, jog klysti V.Krėv. Aš žmogus tamsus, neapsišvietęs, mano smegenys neišmiklinti sp. Jis per daug apsileidęs, reikia išmiklinti Kp. | refl.: Tą darbą dirbti ans išsimìklinęs Krž. Paskum išsimìklinau namus statyt Rs. Duktė greit išsimiklina ir motiną pamokina KrvP(Zp). Kur tu taip vikriai rašyti išsimiklinai? rš. Mat labai išsimìklinęs vagis (apsukrus) Žem. 2. išminkyti (purvyną), išklampoti: Kiek jau jiej purvyno išmìklino! Lp. \ miklinti; atmiklinti; įmiklinti; išmiklinti; numiklinti; pamiklinti; parmiklinti; pramiklinti; primiklinti; razsimiklinti; sumiklinti; užmiklinti