įrodyti reikšmė
Kas yra įrodyti? 1 įródyti tr. K 1. stengtis, kad pamatytų: Negal anam įrodyti kaip aklam saldį pieną Šts. 2. refl. atsirasti, pasireikšti: Lenkų žemėje nesenai visokios limpančios ligos ir maras įsirodė prš. 3. Š, DŽ1 argumentais atskleisti tiesą, tikrumą: Kas per daug įrodinėja, tas nieko neįrodo rš. Stengiasi klausytojams įrodyti K.Būg. Mokslo veikale privalu išrodyti esminius argumentus ir savo tezę įródyti FT. Laužavietės liekanos nenuginčijamai įrodė, kad mišką padegė jie sp. ^ Ginčais proto neįrodysi KrvP(Lp). ║ paremti faktais: Nusispjaut, tėte, kas ką kalba: kalbėt kalbėk, o tu įrodyk A.Vien. Kur liudininkai? Kur įrodomieji dokumentai? B.Sruog. Aš įródau, kad tu pavogei, tai pavogei Lkš. įródytai adv.: Įródytai negalimas LKGII523. įródomai adv.: Įródomai apkaltinti BŽ302. | refl.: Įsiródyti reikia, ka turėjai darbo (rūpinantis gauti pensiją) Grd. ║ samprotavimais įtikinti teisingumu: Įrodyk prieštaromis Z.Žem. 4. padaryti akivaizdžiu dalyku, patvirtinti: Ekonominė Rusijos istorija tuo būdu jau įrodė tai, ką rytoj įrodys politinė Rusijos istorija rš. | refl.: Taip įsirodanti meilė savo tautai Vd. 5. Šv, Rm įskųsti: Įródė juos vokiečiam, ir suėmė Ėr. Jis tikrą savo brolį įródė valdžiai Gdž. Ans, o ne kas kitas įródė vokyčiams, ka pas mumis kavojas žmogus Slnt. \ rodyti; antrodyti; aprodyti; atrodyti; darodyti; įrodyti; išrodyti; nurodyti; parodyti; išparodyti; priparodyti; perrodyti; pierodyti; prarodyti; prirodyti; susirodyti; užrodyti
2 ×įrõdyti tr. 1. įsiūlyti, parekomenduoti: Teta įrõdijo tekėti už pikto vyro J. Mane čia įrõdijo pažįstami, ir apsilikau Šn. Kas taũ įrõdijo tokion geron vieton tarnaut? Ob. ║ patarti kur eiti: Jis senį keikiąs, kad į tokias pelkes įrodijęs LTR(Sln). ║ pripiršti: Inrodyk man mergą Lp. Visi kaip supuolė ir įrõdijo: gerai bus, bagotas, ne girtuoklis Ds. 2. Š įvadinti, įkalbinti kur įeiti: Įrodyk šunį gryčion – reikia lakt duot Ds. \ rodyti; atrodyti; darodyti; įrodyti; išrodyti; nurodyti; parodyti; parsirodyti; prirodyti; surodyti; užrodyti