prirodyti reikšmė
Kas yra prirodyti? 1 priródyti tr. K, DŽ1; Q660 1. žr. 1 nurodyti 1: Mes galėsime apsvarstyti prirodytas [susirinkime] klaidas rš. 2. žr. 1 nurodyti 3: Mačulio dvasė ėjo, lyg juos vesdama duobei vietą prirodyt BsV92. ║ atkreipti dėmesį į ką, kad įsižiūrėtų, įsimintų: Jis tą Šipką (kumetį) mušdavo, priródydavo kitiems Skr. 3. argumentuotai pateikti, įrodyti: Kad tamsta man netiki, aš prirodysiu, kad tiesa rš. Giesmės tuo pačiu prirodo didį lietuvio ritmiškumą LTII102(Sab). Mes tau prirodysim, kaip jis tau pameluos LTR(Rk). priródomai adv. KŽ. ║ paremti faktais, paliudyti: Priródyk jo kaltę Srv. Priródyk teisme, kad aš tau pievą nuganiau Trg. ║ refl. remiantis faktais, ko pasiekti: Prisirodė, kad jo žemė, ne muno Trk. 4. patarti vartoti: Priródė žmonės alksnių lapų, viršūnaičių [žaizdai] Vrn. ║ Ps patarti, parekomenduoti (pirkti, priimti dirbti ir pan.): Aš jum priródysiu gerą karvę, kad noriat Krs. Prirodyk man gerą berną N. Ana ir savo brolį ten priródė Ll. Karčemnykas ir tąjį prie to paties popo prirodė [tarnauti] su tomis pačiomis sąlygomis MPs. Darbštų žmogų prirodė man rš. Jis šią mergą man prirodė B510. Sesyte mano, jaunoji mano, prirodyk man, rodyk kieme mergytę NS1385. Prirodykit man erčiukų žemę N. 5. paskirti: Ant palengvinimo bėdos, kurią Elzasyj tvanai išprovyję, yra ciesorius 15 000 markių prirodęs LC1883,3. \ rodyti; antrodyti; aprodyti; atrodyti; darodyti; įrodyti; išrodyti; nurodyti; parodyti; išparodyti; priparodyti; perrodyti; pierodyti; prarodyti; prirodyti; susirodyti; užrodyti
2 ×prirõdyti 1. tr. N, An, Pjv, Vkš įteigti esant gerą, parekomenduoti: Prirõdijau jam ištikimą žmogų J. Kvietė prirodyti jiems vaikinus, norinčius to amato išmokti Pt. Gal žinai kokių šnekių bobikių, prirõdyk Žlp. Ka tu prirõdytumi mun gerą vaikį Plt. A negali prirodyti, kur gerą ožką pirkti Slnt. Ben[e] žinai, kur pievas rendavoti, prirõdyk mun Lkv. Ans mun dideliai gerą darbą prirõdijo Trk. Skaitykite tuos raštus, kuriuos prirodys jums geri žmonės rš. Prirõdijo per žmones, ir atvažiavo [piršlėm] Ds. ║ pripiršti: Kas tau šitą mergą prirõdijo? Švnč. Jei geras ėsi, prirõdyk ma[n] bagotą mergą Jrb. Prirõdyk man kur gerą bernioką Skdt. Aš tau duosu daug raudonųjų, kad tu man ją prirodytum už moterį BsPIV210. 2. intr., tr. patarti, kaip daryti, pamokyti: Vienas kaimynas prirodijęs [, kaip atsikratyti aitvaru], sako: – Kaip da sykį parneš, tai tu visus tuos lunkus išversk ant kiemo BsPIII274. Daba mokslas viską prirõdo Jrb. \ rodyti; atrodyti; darodyti; įrodyti; išrodyti; nurodyti; parodyti; parsirodyti; prirodyti; surodyti; užrodyti