dvasė reikšmė

Kas yra dvasė? dvãsė sf. (2); R 1. žr. dvasia 1: Negaliu dvãsės atgauti K; N. Užpuolė ausys mano, trumpa bėr dvasė, bet nesergu Plng. ^ Svetima dvasė visados dvokia Sch79. Ko nenoria bučiuoti, to dvasė smirda Sln. 2. žr. dvasia 4: Taip jau linki dvasė mūsų amžiaus A1884,1. 3. žr. dvasia 5: Dvasė ir protas turi žmogų valdyti Sim. Šventa dvasė J. Žmogaus dūšia yra dvãsė KI505. Tai dvasė jauno bernelio, kurs miręs dėl smūtnybės RD85. Angelai, alba tos Dievo leistos dvasės BPII434. Prašymas dvasėspi šventospi Mž365. ◊ be dvãsės 1. labai daug: Juokų buvo be dvasės Šts. 2. labai smarkiai: Piemenys, par dieną pri darbo nuvargę, vietoj ganymo miegta be dvasės (giliai įmigę) Rp. 3. uždusęs (skubėdamas iš baimės): Maušius be dvasės veik parvažiavo namon BsMtII66. piktà dvãsė velnias: Pikta dvasė užlindo už kailio, ir ką tu jam padarysi – neina spaviednės Plng. sukultà dvãsė nusižeminęs: Visi šeši, pilni sukultos dvasės bei tikėjimo, meldė Ns1832,6.