įkalbinti reikšmė
Kas yra įkalbinti? įkálbinti tr., įkal̃binti K 1. įšnekinti, įtraukti į kalbą: Įkálbink senį, t. y. įvesk į kalbą, kad kalbėtum J. Viešnia tokia tyli, kad negaliu įkálbinti Š. Tu mane meilingai įkalbinai CI122. Ką aštriai įkal̃binti KI59. Mane neįkálbinsit Vlkv. Kokia ten merga iš jos, rodos, kad kalbėt nemoka: nieks jos neįkalbins Srv. Ilgai tylėjo, bet paskui įkalbinau jį Šlč. Važiavau lauką, važiavau antrą, neįkalbinau jaunos mergelės (d.) Srv. Aš n'įkalbinau savo mergelės JV336. Visą naktelę kaip kalbino, o savo motynėlės neįkalbino JD1177. Jį įkalbino tarydams: „Ką tu čia veiki?“ Ns1851,1. Meilingais žodžiais įkalbino LC1884,2. | refl. tr.: Ir ligonį įsikálbinom Vrn. 2. įvadinti, įkviesti: Įkálbino jis mane į vidų Brt. | refl. tr.: Led jį įsikálbinau, kad užeitų Rm. \ kalbinti; apkalbinti; atkalbinti; įkalbinti; iškalbinti; nukalbinti; pakalbinti; perkalbinti; prakalbinti; prikalbinti; užkalbinti