viešnia reikšmė

Kas yra viešnia? viešnià sf. (4) 1. SD64, Q205, D.Pošk, Sut, M, LL41, Š, Rtr, BŽ103, DŽ, KŽ moteris, atvykusi į svečius paviešėti: Viešnià tai ne namiškė, bet svetima žmona A.Baran. Aš viešnióms viriau alaus J. Kap suej[o] visi svečiai ir viẽšnios – tai gražumas! Btrm. Nukraustyk stalą – viešnia ateina Pš. Šluo (šluok) pirkią, viešnẽlė ateina GrvT90. Tu viešnià, tai tave vaišina, o namiškį senį ažmiršo Ml. Ale tai gi ankstyva viešnià! LKT319(Ant). Oi, viešnià nebuvėlė: kuo reiks pamylėt?! Mžš. Sveika gyva, nebuvėle viešnẽle! NdŽ. Ir viešnià an vakaro bus Pb. Seniai jau buvo šito viešnià Klt. Kai atskirai gyvensiu nuo tėvų, namo parejus viešnià būsiu Lel. Kai įstos mokytis, namuose bebus tik viešnià Krs. Pirmoja viešnià Aps. Laukiu mylimos viešniõs Nm. Moma viešnióm tuoj atanešė pilną anderią obuolių Šmn. Paragaut viešniõs pyrago OG234. Vakar turėjau viẽšnią – teta atlankė mane Pun. Viso prigaminau ir nesulaukiau sa viešniõs Dv. Pabūk prie viešnių̃ Kvr. Viešnių̃ esama Mlk. Ateinu – viešnià sėdi gryčioj Č. Metus čielus negalima viešnià būt ir ilsėtis Ant. Pirmoja viešnià ana Brsl. Man malonu, kad tu geriau pasijutai šeimininke, nekaip viešnia čia būdama V.Krėv. Gyvų gyventojų mirę namai, negyvos gatvės, kuo viešnią pasitikt, kuo viešnią pamylėti neturės B.Braz. Kiba nenori, kad dažnai atlankytau, kiba nenori, kad viešnià pasgrožėtau DrskD93. Jau seniai seniai pas motulę buvau, aš pas savo radnąją močiutę viešnele būsiu LTR(Mrk). Motinyte mano mieloji, kamgi šį rytelį už viešnẽlę mane paturėjai (rd.) Krs. O kad aš ėjau pas motynužėlę, pas motynužėlę viešnià viešėti JD837. O ir atejo jauna mergelė, ano kiemo viešnelė StnD2. Parjodams iš karužėlio, randu darže viešnužė̃lę, randu darže viešnùžę JD333. An tėvelio dvaro saulele tekėsiu, už skomelių, už baltųjų viešnele sėdėsiu LTR(Lp). Kad ateitų dukrelė nors par baltą viešnẽlę JV629. O ir prisėdo pilni suoleliai, pilni baltų viešnẽlių JV275. Aš tau būsiu jau ne vierna slūgelė, ale aš jau būsiu mylima viešnelė LTR(Vlk). Eina mano močiutė keleliu, eina mano viešnelė keleliu LTR(Brsl). Martele, mano viešnele, ko tu manęs nepatinki? LTR(Slk). Viešnìkė NdŽ. Viešnutė̃lė NdŽ. | Vasarą [kiaunė] neateina, o jau rudenį apie šitą čėsą tai jau lanko viešnià Plvn. Bet kitą dieną virš miško klykaudamos nugirgsi gervės ir pasirodo šiaurės viešnios – pušinės sniegenos sp. | prk.: Mano momutė jau viešnià in šio pasaulio (neilgai gyvens) Dglš. Niekas nežinojo, kad jis vienatvės bijo aršiau nei viešnios su dalgiu (mirties) rš. Ateina ir sako: nu, vaikai, jau rytoj laukit viešniõs, ba pas marčią, sako, jau atejo kokliušas DrskŽ. Kad matai, liga – neprašyta viešnià Mžš. Nelaimė buvo dažna viešnia Žiobos namuose V.Bub. Pasaka ir daina visuomet buvo ir bus tautos širdies mylimosios viešnios B.Sruog. Pranokėjų kalba nebe viešnia gal būtų po bajorų dvarus! Mair. ^ Šiąžiem mat kaip ranka toki [nesveika], tai jie jau čia dirbo visa, aš jau sėdėjau kaip viešnià Kp. Duktė sėdėjo kerčioje lyg viešnia pasirėdžius, išsipusčius ir nieko neveikė (ps.) VoK131(Mrj). Sėdi lyg viešnios mergaitė LTR(Ps). Iš pradžių silkė būdavo kaip viešnià Šmn. Nesėdėk kap viešnià, ne viešnagėt parvedė (anyta sakiusi jaunamartei) Drsk. Prašom, sėsk, būsi viešnià Kp. Sėskis, būsim viẽšnios Rmš. Aš pargriūnu ir vėl atsikeliu – ne kokia viešnià Ppl. Su šunimis ne svečias, su vaikais ne viešnia B526,731. Nesgirk, brolau: duona – viešnià, veršiai – svečiai Prng. Nei viešnià, nei moma Tvr. Viešnia laukiama kasdien ateinanti (saulė) LTR. Ateina viešnia, suvalgo svečią (vasara ir žiema) LTR. Nuoga viešnaitė apšviečia svečius (žvakė) Jrg. 2. ppr. dem. dukters ar sesers epitetas: Sesuo seserį viešnia vadin todėl, jog ji ištekėdama netrukus paliaus būti numiške StnD 49psl. Eikie, dukra, namo, eikie, viešnia, namo: ir atjojo kriaučiukėlis – ar eisi už jo? LLDII383(Al). Nudaviau dukrelę už bajoro, viešnelę dukrelę už bajoro LTR. Dukrele mano, leliumoj, viešnẽle mano, leliumoj (d.) Vrn. Dukrele viešnèle, kur tu vaištinėjai, kodel tavo rūbelius raselė užgovė DrskD45. Dukrelę nužadėjo, viešnelę nužadėjo LTR(Trak). Del ko (Kodel Kls) mūsų sesulė viešnià neatvažiuoja (d.) Mrc. Dai pasakai, sesule, dai pasakai, viešnele, kada svetelius kieman prašysme? LTR(Ml). Kelkis kelkis, sesutėle, kelkis kelkis, viešnutėle, statyk naujus stovelius, auski plonas drobeles LTR(Ktv). Prieš tėvulį motynėlę žemai galvą lenkti, kad dukrelę viešnužėlę bernužėliui atiduotų V.Krėv. 3. jaunojo svočia: Ant rytojaus apie vakarą atbraukia jaunasis su viešnia ir savo pajauniais LTR. 4. pirmoji nupjautų rugių sauja: Rugius kap prapjovė, tai pačią pirmąją saują ataneša i padeda pirkioj ažustalėn – viešnia Klt. Pirmą dieną pradėję pjaut rugius ataneša viẽšnią i padeda ažustalėn Ck. ◊ Diẽvo viešnià ligota moteris: Ką tau ana, Dievo viešnia, padirbs Ds. sáulės viešnià 1. NdŽ bijanti saulėje nudegti moteris. 2. Sáulės viešnià – kas nenori darbo dirbti J. ×smer̃ties viešnià sakoma apie sublogusią, sunykusią: Tikra smer̃ties viešnià toj mano mergiotė: rūbai kai an šakių kaba Vdšk.

Ką reiškia žodis viešniauti? Visi terminai iš raidės V.