iškalbinti reikšmė

Kas yra iškalbinti? iškálbinti tr. 1. išgauti žodį, prakalbinti: Neiškal̃bina nė daktaras – tylia, ir gana Nt. Led priveikiau ją verkiančią iškálbinti Jnšk. 2. liepti kalbėti: Po vakarienės, iškalbinus vaikus poterius ir amžiną atilsį už močiutės dūšelę, Onytė guldė juos LzP. 3. caus. iškalbėti 6: Bernužėli, del ko teip iškalbinai mane viseip LTR(Pnd). \ kalbinti; apkalbinti; atkalbinti; įkalbinti; iškalbinti; nukalbinti; pakalbinti; perkalbinti; prakalbinti; prikalbinti; užkalbinti