aprengti reikšmė
Kas yra aprengti? apreñgti, -ia, àprengė tr. 1. Š, LL260, Pls, DŽ apvilkti, aptaisyti: Paduokit ma[no] kelnes ir jau balakoną, tai aš aprengsiù jį Šlčn. Aprengt sutektau aš kuoj (turėčiau drabužių, autuvo) Lp. Atsikėlė toj viedma, àprengė tą mergaitę, kad [toji] an save negalėj[o] parnešt Ktv. Kaip bematant tuojaus jį aprengė, padarė tokiu gražum jaunikaičiu, kad kitą tokį ant šios žemės nebuvo BsMtI48. Lavonas aprengtas geriausiais senelio rūbais I.Simon. | Ale atėjo jis in tą karaliaus miestą, žiūri, kad viskas tamsiai aprengta BsPIV155. | prk.: Aprengia medžius šerkšnu speiguotos naktys rš. Darželių tvoros aprengtos baltai (apšerkšnijusios) rš. ^ Nuoga panelė visą svietą aprengia (adata) LTR(Kp). Maža mergelė visą pasaulį aprengia LTR. | refl. DŽ: Jis jau apsireñgęs, gatavas važiuoti, t. y. apsitaisęs, apsirėdęs J. Pavalgė, apsìrengė ir išėjo Dkš. Apsirenk, o nebūk plikas kaip žaltys Prk. Lengvai apsireñgęs Vlk. Turi apsireñgt žiemiškai Brš. Juodais [drabužiais] apsiréngus Mšk. Visi šventadieniškai, švariai apsirengę P.Cvir. Po langu ateidavusi laumė baltai apsirengus, tarytum koks stulpas BsMtI105. Pasimaudę išėjo, apsirengė su savo plunksnoms ir nulėkė BsMtI133. Da reikia man eit in laznę apsireñgt ir apsipraust LB158. Ji buvo visa juodai apsirengusi, išbalusio dar neseno veido J.Gruš. Apsirengė taip margai, kaip čigonas Jnš. | prk.: Tarp eglių prie pat geležinkelio sustoję jauni beržai jau geltonai apsirengė rš. ^ Vasarą apsirengęs, žiemą nuogas (medis) Rud. ║ įtaisyti drabužių: Vaikai reikia apréngt, reikia siuntiniai siųst Plm. Tegu džiaugias, kad tėvas apréngia Klvr. Priaudžia margienio – bi tik apìrengtas būtų Ad. Prieg svietui anas (padegėlis) nepragaišo: i àprengė, i apsegė Pls. Aš jį àprengiau nuo galvos ligi kojų Mrj. ^ Bus metai geri – bus ir vaikeliai aprengti KrvP(Mrc). | refl.: Neturi kuo apsireñgt Rod. Apsireñgę gerai ir apsiavę Vs. Kada jauni buvo, tai, žinai, jiem reikė daugiau: ir apsiréngt, ir dirbt vis daugiau Rmš. Nebuvo iš ko apsireñgt GrvT102. Nora užsidirbti, apsirengti Lž. Ir apsireñgt, ir apsvilkt, ir apsiaut – nepragyvensi, tik tik galai su galais sudurt Dv. Tu nori gražiai apsireñgt, gardžiai pavalgyt ir sunkiai nedarbuit Rud. Jis (tėvas) jų nežiūrėjo, tų vaikų, nieko: nė kuo jie apsireñgę, nė ką jie pavalgę Grl. ║ papuošti: Sudėjo ant jo kapo eglinių šakelių vainiką, aprengtą baltomis jazmino gėlėmis rš. 2. refl. apsitaisyti kuo (maskuojantis): Susiedas apsìrengė už velnią LKKXI224(Trak). Ona apsìrengė vyru ir išėjo į šokį Alk. Užgavėnių žydai viseip bjauriai apsirenga Krt. 3. paruošti kiek reikia kelionei, sudėti: Àprengiau didumą reikalingų daiktų į kelį, t. y. sudėjau, aptaisiau J. | refl. N: Pavalgę pietus gerai, apsirengė toliau į mišką eiti LTR(Mrj). 4. užmauti (pavalkus), pakinkyti: Aprengtì arkliai su pavalkais jau J. ◊ apreñgia ir nureñgia apkalba: Atėjo kartą ta pati Rutkuvienė muštuvo pasiskolinti ir plepa, visą kaimą aprengia ir nurengia V.Bub. \ rengti; aprengti; paaprengti; dasirengti; įrengti; išrengti; nurengti; parengti; perrengti; prirengti; surengti; užrengti