kreikti reikšmė
Kas yra kreikti? kreĩkti, -ia, -ė, kréikti J 1. tr., intr. R344, MŽ461, K kloti tvarte gyvuliams po kojų, kad nebūtų šlapia: Kreĩk staldus su trakiniais šiaudais J. Su tais popieriais (senais popieriniais pinigais), kurie mums beliko, galėsime kiaules kreikti I.Simon. Tvartus kreĩkti šiaudais, šakoms Erž, Tv. A kreikì, a nekreikì – kai šlapia tam tvarte, teip šlapia Jrb. Kai srutoms nubėgti iškasiau šulinius, mažiau reikia kreĩkti Vrb. Kuo skysčiau šeria, tuo daugiau reikia kreĩkti Gs. Jis arklidėj arkliams šiaudus kreĩkia Šl. Jau reikia kreĩkti į tvartus, šlapia – negali gyvuliai gulėti Brt. Kraikų̃ turim samdyti į girią (girioje) galvijams ir kiaulėms kreĩkti StngŽ73. | refl.: Žmonys taisinėjasi pastogėse, kreikiasi po staldus Žem. 2. tr. kloti purtant, skleisti ant žemės: Linus kreikù (skleidu) ant pievos sluoksnėmis J. Mergos išejo linų kreĩkti Vvr. Mes jau kreĩkam linus Up. Linus ant lauko kreĩkti KI101. [Linus] kreik ant žemės M.Valanč. Ar jau pabaigėt kreĩkti šieną? Up. Kreik žalį šienelį, žalias raskileles, kreik ir mano dobilelį su žaliu šieneliu D2. Kreikti mėšlais S.Dauk. 3. tr. BŽ533 šiukšlinti, teršti: Kam kréiki (mėži) aslą su skiedromis, šandromis? J. Šandrų ant aslos nekréik! J. Neleisk vaikams trobos kreĩkti Vkš. Nekreĩk gryčios! Pc. | prk.: Koks tu tėvas, kad tu savo namus kréiki (šmeiži)! Upt. \ kreikti; antkreikti; apkreikti; įkreikti; iškreikti; nukreikti; pakreikti; perkreikti; prikreikti; sukreikti; užkreikti