kloti reikšmė
Kas yra kloti? klóti, -ja, -jo 1. tr. SD333, R tiesti, dėti, guldyti ką ant paviršiaus: Lentas klójo ant tako Kp. Skyniau skyniau skynimėlį, klojau klojau klojimėlį Krkn. O ką kalba apynėlis, iš žemės dygdamas, iš žemės dygdamas? – Jei jūs manęs neprismeigsit, aš žemelę klosiu TDrV156. Kirto šakas nuog medžių ir klojo jas ant kelio BPI342. | prk.: Kloja žemę lapų šilkas S.Nėr. Saulė jau leidosi į vakarus ir klojo nuo beržų įstrižai plento šešėlius A.Vien. Blankios sunkvežimio lempos klojo šviesas išilgai platų ir juodą plentą rš. klotinaĩ adv.: Rugius pjauna klotinaĩ (versdami į dirvą, ne ant stačiųjų rugių) Varn. | refl.: Sako, kai pakūrė aukurą, tai dūmai vis žeme žeme klojosi V.Krėv. Upės vanduo klójos ant dirvos ir išgulėjo sėjimus Varn. | prk.: Kur einu, ką bedarau – vis žemė, taip ir klojasi ji man po kojų P.Cvir. Užtat kiek toliau gražus reginys klojas Žem. Žmonės iš kunigystos ej[o] tai kap nuo lenciūgų atleisti, net žemyna klojos, kap giedoj[o] Asv. Aš klojuos po kojų tavo (žemai lenkiuosi) brš. Žmonės spėja iš veido ramaus, būk man rožėmis klojas takai Mair. 2. tr. dengti ko sluoksniu: Apačioj, lyg aukso žvynais klotas marių dugnas, – raibuliavo nesuskaitomos sostinės šviesos P.Cvir. Ruduo klojo takelius oranžine lapų bronza rš. Parbėg laivelis nuo Ventės rago, sidabru klotas, auksu lioduotas KlvD34. Jo sermėgėlė vilkena klotà, žaliais šilkais vyniota, sidabružiu vadžiota LB53. 3. tr. krauti, dėti valgiais, gėrimais: Jei kas kokią nedėlią prie kloto stalo sėdėtų, ar jis čia to sėdėjimo bei valgių neatgristų? brš. 4. tr., intr. taisyti (patalą): Dumčiuks … kasdien jam patalą kloja K.Donel. O juodasis purvynėlis buvo mano patalėlis, nieks ma[n] jo neklojo (d.) Alvt. Oi klojo klojo merga patalėlį – kloj mergelė patalėlį minkštų pierynėlių TDrIV100(Vlk). Tu, lovele margoj, kas tave margą klõs, kap seselė marčia stos? Smn. | Mes, eidamos į Skaudvilę, dažnai kupetyne klodavom (miegodavome) Skr. | prk.: Žalios eglių šakos patalą mums kloja K.Kors. Klok tau šventą patalėlį mano širdė[je] ilsėti Mž186. | refl. tr.: Klókis lovą ir eik gultų Dglš. | prk.: Kai rudenį vėjas pučia ir lyja, tai žiema klojasi patalą Trs. 5. tr. gaubti (gulintįjį): Duknom klója Kp. Kam taip šiltai kloji vaiką?! Slm. | refl.: Kap kas klójasi divonais Dv. Klókis mano kailiniais Kp. 6. tr. kratyti, skleisti: Klók linus ant kraikos, į kloją J. Eina broleliai linelių kloti Pbr. Mes pievoj klojom linus Zt. Klõs linus mėšluos Ppr. Mes kelinta diena kaip klójame linus Skr. Jūs klokit, vaikai, rugius, o aš, pasitaisęs bliukį, imsiu kulti Grz. Klója klojimą Dkš. 7. tr. dengti: Šitas namas šiaudais klotas Skd. Stogklojys pamažu klója stogą Sd. Ketina jau stogą klóti J. Stogas teip yra dailiai klotas, jog nei audra neįlauš M.Valanč. ^ Aplankys ugnis – viską nušluos, paliksi ant lauko bestovįs po stogu, žvaigždėmis klotu rš. Ir to troba su dangumi klota VP18. 8. tr. vyti, sukti: Lizdą darau, kloju SD61. 9. tr. daryti ką tiesiant: Klojo vieškelėlį Pn. Kirsčiau berželį ir ąžuolėlį, kločiau tiltelį per Nemunėlį LTR(Čb). Pribėgo in gilų Nemunėlį, kur kelią sau kloja terpu žaliųjų girių V.Krėv. 10. tr. krauti (kraitį): Jei baigi kraitį klóti, gali mislyti apie tekėją Stl. Dabar nereik kraičių klóti Krš. Nėr man matušės kraiteliui kloti D84. Dar neklójau kraitelio, dar neaudžiau drobelių JD1533. Čia aug mano mergelė, čia kloj didį kraitelį TDrVII55. Mano mamikė nemenką kraitį buvo klójus MitI77. 11. tr., intr. duoti, mokėti: Dabar reikia šimtais klóti Ėr. Pas Ickų aludėje, Elziute, jis šimtais klojo už gėrimus V.Piet. Klójau klójau pinigus an tavę sergančio, o tu dar̃ reštą pragersi Lp. Šeima augo, reikėjo mokėti dalias, daryti kraičius, kloti tūkstančius rš. Kolei mane privilioj, vis šimteliais kloj Lar169. Tai kiek tu už tokį namelį klótum? Sb. 12. tr., intr. kratyti, kreikti: Reik tvartą gyvuliam klót Jz. Klójau karvei bulbojais Trak. Reikia parvežt šyčkų tvartam klót Vr. Mes klójam tvartus samanom Azr. 13. tr. krauti: Šiaudus galvijam kūginin klósma BM434. 14. tr., intr. dėti (kompresą): Ramunėles klója ant akies Ėr. Nueik ant aptieką, duos tokio vandenio klóti Rm. Suvirinus [klevo lapus] su vynu klojama prie karščio uždegtų akių rš. 15. tr. adyti: Pradėjau vyžą klót ir nepabaigsiu Ssk. Pasirūpinau odos vyžom klóti Ukm. 16. tr., intr. mušti, duoti: Ir pradėj[o] lazda juos klót iš viršaus Dv. Klójo gerai ir jam šiuo kartu Ds. Tėvas šunis su pagaliu kloja, kad šunys bernų neloja Nj. 17. intr. smarkiai kristi, griūti, virsti, pulti: Pasispardė arklys, ir klójo Antanas žemėn Alv. Kad klójau, net žalia pasmatė Rk. 18. tr. pargriauti, paversti ar ką kita smarkiai daryti: Ot Biekšė tada klójo Repeikos Vikčių an žemės Dsm. Anas visus vyrus klója, ba labai stipras Ds. Karvedys, norėdamas padrąsinti savo kareivius pačiame įkaitime, pryšakiu eidamas, klojo visų smarkiausius neprietelius S.Dauk. | Daugel tokių dienų buvo, kad ubagai baliavojo, kad čerkelę su arielka ligi dugno klojo (d.) Vdk. 19. tr. trempti, mindyti: Žąsys avižas klója Mlt. 20. guldyti: Plūgas kló[ja] žemę gerai Ggr. 21. intr. minti: Kokis čia tavo arklys, klója kojom ir vis an daikto Ml. 22. refl. sektis: Kelionėje man klojosi gerai rš. Prekyba jam gerai klojasi VŽ1905,221. Jiems klojasi darbas sp. Man neklójas gyventi Als. Ką jis tik paima dirbti, tas jam klójas Lkv. Regi, kad neklójas, pamušma ir kojas Rt. Vaikščioti niekaip neklojas Nm. Kap tau klójas mokslas? Slk. Sūnūs papasakojo, kaip jiems svetur klojosi ir ką kiekvienas išmoko J.Balč. Ka mylėsi kates, ir kiti gyvoliai klósis Prk. Vieniem labai turtai, gėrybės klojasi, kiti vargsta – nieko neturi Gs. Retam klojas daug kalbėti, o nėko nereikalingo nepasakyti VP40. ◊ kaĩp lapù klóti sklandžiai kalbėti: Žmogus ingėręs kap lapù klója Azr. \ kloti; antkloti; apkloti; atkloti; įkloti; iškloti; nukloti; pakloti; parkloti; perkloti; prakloti; prikloti; sukloti; užkloti
kloti junginiai
- (iš)grįsti, (nu)tiesti, kloti, (iš)kloti grindis, (iš)kloti kilimais, (su)dėti/(iš)kloti grindis, kloti lovą, kloti plytelėmis, kloti/puošti plunksnomis