prikloti reikšmė

Kas yra prikloti? priklóti 1. tr. truputį užkloti, pridengti: Kiek priklók, kaipgi gulės viškai nesiklojęs Kp. Pakelia patalus aukštyn – žiūri, kad tiktai galva priklota lovoje patalais BsMtII157. Kuomi svečius priklósi? JD1499. Tegu jį priklõs žali lapeliai Vlk. | prk.: Saldus miegelis prikloja, aplink panytėlę sapnuoja LTR(Grz). Kai ryto rasa priklojo, tai linksmai paukšteliai giedojo LTR(Šl). | refl.: Guliu prisiklójęs ir drebu [iš baimės] Ėr. 2. tr. daug pritiesti, prikreikti, prikratyti: Klojimą storai kad priklósi Als. | Kam teip storai priklójai karvėm? Kp. Mėšlo kiek priklóta (prikrėsta dirvoje)! Ėr. | Prakiuro dangus, ir priklojo sniego rš. 3. tr. storai pakloti: Dvi lovos su kaupu priklótos [guolio] Gs. Ei, lova, lova, tu margai priklóta, kas į tave čionai guls? JD907. Nepristačiau naujų stonių dėl tavo žirgelio, nepriklojau patalėlio dėl tavęs bernelio Mrj. Prigiteklojau pilnus laukelius, pilnus takelius plonų drobelių LMD. 4. tr. prikrauti: Kraičio priklotos skrynios rš. Ji nesigiria skryniom, lino kraičio priklotom rš. | refl. tr.: Ji daug kraičio tura prisiklojusi Dr. 5. tr. priglausti, pridėti: Siaudis n skamba per nosį, priklojant liežuvį gomurin A.Baran. Speigas pri žemės priklojo rugius Ggr. Priklók an galvą šlapią skepetą – mažiau sopės Dbk. | Kad virtau, net subinę priklójau pri žemės Šts. Liuob ūbs, kriūks kapuose, o aš klausaus, ausis priklojusi Lnk. priklotinaĩ adv.: Priklotinaĩ skiepyti Šts. Kaip čia mes segsiam: ar priklotinaĩ (vieną šalia kito glausdami), ar užklotinai (ant vienas antro užkeldami)? Brs. | refl.: Prisiklójusias pri ledo lydekas daužo su medžiais ledaudami Šts. Jeigu dūmai prisiklója prie žemės, bus šalčio Zr. 6. tr. priguldyti, pripjauti: Šienpjoviai pievose priklojo kvepiančio šieno rš. 7. tr. priguldyti nukautųjų: Ten kirtom prikirtom galvų kaip kopūstų, priklojom laukus nedraugų rš. Priklota krūva lavonų! rš. 8. intr. primušti, suduoti: Priklójo priklójo ir paleido vos gyvą Ds. Kad priklosiu lentgaliu per nugarą! Ėr. Burokienė paskendo snieguose, vyras supykęs dar su šake priklojo Žem. 9. tr. sumokėti, išleisti: Ant tos provos tiek priklojo pinigų, kad neverta ir žemė Vžns. \ kloti; antkloti; apkloti; atkloti; įkloti; iškloti; nukloti; pakloti; parkloti; perkloti; prakloti; prikloti; sukloti; užkloti

Ką reiškia žodis priklotis? Visi terminai iš raidės P.

Draugai