pakloti reikšmė
Kas yra pakloti? paklóti tr. 1. R patiesti: Plytelės, lentelės iš marmuro asloj paguldytos, paklotos SD3. Padėjęs šaukštą, paklojo rankas ant stalo ir padėjo galvą I.Simon. Tik išaudė ir jau audeklus ant pievos paklójo Švnč. Priderėtų dar pri stalo pakloti ant žemės divoną, arba kilimą brš. Paklójo abrūsą i nuejo Rš. Vygelėj gul jaunoji mergelė, šilkais paklota, šilkais užklota KlvD30. | Ir atnešk stalą bei jį pataisyk (paklok) ir liktarnų pastatyk BB2Moz40,4. | prk.: Saulė džiovino nakties miglas, paklojusi jas kaip šlapią verpalą pietinių kalnų atšlaitėse rš. ^ Jį su savo liežuvaičiu ir pakloja, ir užkloja (visko prikalba) LTR(Mrc). | refl. tr.: Ant žemės nesėsk, pasiklók ką nors Kp. Šalta rasa pasikloti, žali lapai užsikloti JV697. ^ Liežuvio nepasiklosi S.Dauk. Vieną palą pasiklojęs, kita apsiklojęs (agurkas) Slk. 2. parengti, pataisyti gulti: Paklók lovą, eisiu gult Smn. Paklók lovą su paklote J. Miega gražiai paklotõj lovoj Slm. Tėvas pakloja tam keleiviui an suolo ir prašo, kad jau eitų pasilsėt BsPIV28. | refl. tr., intr.: Čia neturiu priegalvėlio, nėr kuom pasikloti JD541. Motinyte mano, pagisiklókai svirne lovelę – baltą patalėlį (rd.) Rk. ^ Kaip pasiklosi, teip ir išmiegosi Vvr. 3. padėti: Lankai vadinasi lygūs, jeigu juos galima pakloti vieną ant kito taip, kad abiejų galai sutampa rš. Jurgis be džiaugsmo, bet ir ne per daug nusiminęs, parsinešęs paklojo dėdei savo pažymius rš. | prk.: Aš visą puikybę po kojų tau paklojau V.Kudir. Kiek žinojau, tiek ir paklojau (papasakojau) rš. | refl.: Obuolių – net šakos ant žemės pasklóję Tvr. Ši antroji tiesė pasikloja ant pirmosios rš. 4. pamušti, pasiūti (iš apačios): Sermėgą pakloti N. Kailiniai lapėms pakloti N. Šlajų pavažes pakloti N. Paklók vyžas, ryt važiuosim malkų Dl. 5. paskleisti, pakreikti: Reikia paklot linai, dartės palietė (paliūtis), tai gerai atsigulės Nč. Pakalnėj prie upelio gelsvi linai pakloti S.Nėr. Paklotus linus apsnigo Srd. Aš vienas pusę linų paklósiu Skr. 6. paskleisti (kuliant): Jų didelis grendymas, iškart pusę kapos paklója Lš. | refl. tr.: Klojimą buvom iš vakaro pasiklóję, tai greit iškūlėm Kp. 7. pakratyti, pakreikti (gyvuliams): Ar paklójai karvėm šiaudų? Btr. Paklók kumeliam tvartą, pas juos tik vanduo Mrj. Vaclai, ar paklójai tvartus? Mrk. Paklók po stotkais ar po arkliais Lp. Paklók kiauliatvartį Vs. | refl.: Nor bus ko pasiklót, kolei kūgis stovi Al. 8. padėti prieš akis; sumokėti; išleisti: Paklójam po dešimtį rublių ir važiuojam Jnšk. Man paklok tūkstantinę ir imk A.Vencl. Pirškis pas Driežo dukterį, pamatysi, kiek šimtų tau paklos Žem. Algą paimdavo, paklódavo žmonai Skr. | Jis šiemet daug pinigų paklojo Grz. Keturius šimtus daktaram paklójo Srv. Kiek karo medžiagos išeikvota, kiek kapitalo paklota Pt. | refl.: Kas bus sukalbėta, tas grynais ant stalo pasiklos rš. 9. sutaršyti, sumindžioti, suguldyti: Arkliai iš naktigonės paklójo visas avižas Švnč. Dieną pabuvo vištos palaidos ir paklójo visą daržą Trgn. Saulė javus kiloja, kai audra juos pakloja TŽV599. 10. parmesti, paguldyti, parristi: Tėvas vaiką paklójo stačiai ant pilvo ir mušė, kiek jam reikėjo Švnč. Tokį vyrą vienu smūgiu paklojo Šl. Tai buvo didelis vėjas miške, kad daug medžių paklójo Švnč. | refl.: Pasklójo (griuvo) stačiai an pilvo Švnč. ║ nužudyti: Kad davė pagaliu per galvą, tuoj ant vietos negyvą paklójo Šl. Toptelėjo man į galvą, jog tai jį, tą vyresnįjį, paklojau (nudėjau) J.Balt. Paklójo keturius vyrus kaip ąžuolus Ktk. Ir tik po ilgos ir žiaurios kovos atrėmė puolimą, pakloję mūšio lauke daugybę kryžiuočių sp. | Jau sūnus du kai meldus paklójau (palaidojau) Klt. 11. Al nušienauti, nupjauti: Padarė talką, ligpiet visą parugę paklójo Ds. Vienu rytu visas pievas paklójo Švnč. 12. refl. pavykti, pasisekti: Jam gerai pasiklójo šiemet su dobilais Srv. Bulvės šį metą visiems pasiklójo Kltn. Nežinia, ar kitą kartą pasiklos per čia pervažiuot Lzd. Kaip vienok tas darbas jiems pasiklojo, nežinom M.Valanč. Kelionė gerai pasiklojo rš. Du dešimtininku daktarams pasiklojo išgydyti rš. Nuo to laiko žvejui pradėjo labai sektis. Žvejoklei pasiklojant, jis praturo BsPII74. 13. refl. pasitikėti: Dabosi arklį kitu nepasiklodamas, ir be avižų nutuks KrvP(Rdš). Berno žodžiais anksti pasiklosi, vai, mergele, daug raudosi KrvP(Mrc). ◊ gálvą paklóti žūti: Devynias vainas išvajavojo, dešimtoj vainoj gálvą paklójo Rs. liežùvį paklóti gražbyliauti: Paklójęs liežùvį, ir los kaip šuo par dieną Vvr. Kas jiems (piršliams) daug pažada, už tą jie ir pakloja liežuvį I.Simon. liežùvį paklójus atsidėjus: Klauso net liežùvį paklójus Ds. úodegą paklóti parvirsti: Aš tau, vaikeli, sakiau – neik, tu neklausei, ot ir paklójai úodegą Pg. \ kloti; antkloti; apkloti; atkloti; įkloti; iškloti; nukloti; pakloti; parkloti; perkloti; prakloti; prikloti; sukloti; užkloti