patiesti reikšmė
Kas yra patiesti? patiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesė tr. 1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk. | refl.: Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis] Klt. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs Trgn. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda Vlkv. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm (ps.). Tvr. | prk.: Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs Tvr. ║ refl. dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęs Tvr. 2. atkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas Ml. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles LTR(Lzd). Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis Grdž. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau LTR. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne Klt. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama] Dglš. Lekia net galvą patiẽsus Klt. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę LLDI375(Kzt). 3. padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba Kv. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė Grd. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią Žem. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus Šv. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą) BB1Moz12,3. Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno BB2Moz26,30. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo BB1Moz28,22. | prk.: Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau) BB2Moz6,4. | refl. tr.: Pasìtiesė pudementą – plytų nėra Pj. 4. perdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę Lp. Pàtiesė uodegą per duobę (ps.) Švn. 5. R48, MŽ64, K, LL169, Rtr, DŽ, Jnš, Plt, Vlkv, Rdš, Rm, Dglš pakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę R, MŽ. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės N. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus J. Patiẽsti staltiesę BŽ267. Patiẽsti kilimą NdŽ. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja] Pln. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto Kpč. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla Ūd. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien Klt. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno Žlb. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės Drsk. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei PnmR. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro Krž. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė Jz. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau Mšk. | refl. tr.: Kluone pasìtiesiau porą audeklų Rgl. ║ išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę LTR(Vrn). Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys] Ad. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo] Ktk. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt Žl. Tada kailį, kai išmirkai, patiesì an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi Alz. An pievos patiesė, pievelė nuvyto TŽI259(Prl). | Patiesk klojimą (klojime pėdus)! Sml. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė Klt. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja LTR(Tvr). Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą] Bsg. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį A.Vien. | refl. tr. K, NdŽ, KŽ, Šts: Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė Jž. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti rš. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų LTR(Vlkv). ║ pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę NdŽ. Apklotą patiẽsti KŽ. Baltai patiestà lova DŽ1. Patiesiu apačioj R384, MŽ517. Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?! Mžš. | refl.: Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti) Sdb. ║ išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas NdŽ. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša Všt. ║ pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties' Ad. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka Pv. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas LKT186(Čk). Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau JD167. Linus vėliau pàtiesė Tlž. Medinėm šakėm paemi, patiesì gražiai vėlek ant laito pėdą Nj. Patiesì, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų Alz. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo Bsg. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo Snt. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi Skr. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna LKT90-91(Vvr). | refl. tr.: Pasìtiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigau NdŽ. 6. refl. Žl išdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai Rš. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių Ktk. Uogų stovi pastiẽsę šakos Klt. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio Klt. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia Jž. ║ plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesia T.Tilv. 7. Jrb, Gs, Drsk šnek. paguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon! Mžš. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną Ėr. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės Vvr. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė Jnš. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą NdŽ. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs J.Balč. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės (d.) Prng. ^ Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi S.Dauk. | refl. tr. NdŽ: Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o] Lš. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu BM245(Zp). 8. refl. atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasìtiesiau Ad. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn Rod. Mėlynai būčio pasitiẽsęs Gd. Tie čigonai apie pečių pasìtiesė, sugulė Nm. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjo PnmŽ. 9. NdŽ, Up, Jnš, Užp, Sn šnek. galą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį Krš. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos Šts. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj J.Balč. Patiestà žiurkė tvarte Jrb. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]! Lp. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)! Btrm. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio J.Balt. | refl.: Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumi Šts. 10. refl. pasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabar Slm. 11. refl. pakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasìtiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamas Trg. ◊ balžíenas (kadokùs, kìnkas Slv, kójas) pa(si)tiẽsti menk. mirti: Tas jau pàtiesė savo balžíenas Jž. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs Smn. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs Sb. Turbūt greit teks patiesti kojas V.Mont. Kad tu pastiestái kójas! Rod. liežùvį (liežiùvį Ds) pa(si)tiẽsęs 1. atidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien Mžš. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos Krš. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausaus Rdn. 2. labai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę Ėr. pil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęs Db. \ tiesti; anttiesti; aptiesti; atitiesti; įtiesti; ištiesti; nutiesti; patiesti; partiesti; pertiesti; pratiesti; pritiesti; sutiesti; užtiesti