atitiesti reikšmė
Kas yra atitiesti? atitiẽsti, -ia (atìtiesia), atìtiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š 1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį DŽ1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm. | Žvaira akis atitiesti P.Aviž. | refl. Q43,48, H157, R, MŽ, N, K, M, Š, BŽ83: Atsitiẽsusios spyruoklės DŽ1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia rš. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsìtiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia rš. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7. | prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov. ║ refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml. 2. tr. SD190, KŽ pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10. | refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404. ^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B. 3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, MŽ51. Sparai atitiestì – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus atìtiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16. 4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Atìtiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12. ^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž. | refl. N, KŽ, Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, MŽ78. 5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts. 6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią atìtiesė jau iki mūsų DŽ1. 7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40. 8. tr. KŽ ištesėti: Ką žadėjau ir nū atìtiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI8l. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk). ^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk. 9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn. ◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir. \ tiesti; anttiesti; aptiesti; atitiesti; įtiesti; ištiesti; nutiesti; patiesti; partiesti; pertiesti; pratiesti; pritiesti; sutiesti; užtiesti