atvesti reikšmė

Kas yra atvesti? atvèsti, àtveda, àtvedė K, NdŽ, KŽ; SD309, H185, R, R200, MŽ, MŽ265, D.Pošk, Sut, M, Š 1. tr. Ker padėti kartu ateiti: Atàvedė iš pirtes, an rytojo ir pamirė Aps. Bobos apkėtę [senuką], atàveda siuntinio, ir jau niekas jo nemato Slk. Tai atàvedė ponas seną diedą i liepė ženytis KlbIV156(Vdšk). | prk. N, KŽ, Dkš, Prn, Upt: Aš dabar žinau, kodėl aukščiausiojo ranka mane čion atvedė! V.Krėv. [Christus] per tiesą atveda gyvatosp amžinosp DP449. Rūpinasi apie nuopuolį jo, idant jį atvedęs griekop, nubodų aną padarytų ponui Dievui jo MP79. A kurie didį apsunkimą sąžinės turėtų alba užsmūtyti ir gundinti būtų, tus žinos plebonas per daugesni kalbesių palinksminti ir vierosp atvesti Vln32. 2. tr. pririšus tempiant priversti kartu ateiti: Jau podidis berniokas, karves atàveda Klt. Ana àtvedė karvę Zt. Atàvedė kumelę apsmaluotą (ps.) Mlk. Piemenys karvėm an ragų uždėdavo vainiką ir àtveda pas duris LKT211(Lbv). Netrukus tarnas atvedė šokantį piestu žirgą, vos galėdamas nulaikyti rankoj J.Balč. Da neatàvesta i kumelė Kli. Tegul mergiotė lieka namie: man arkliam atvèst bus ana Ob. Arklius liuob atvèsti mainyti [į mugę] Krtn. Aš (vyras) ir išvedu va dabar, ir atàvedu, ir perkeliu [gyvulius] Pl. Kelkis kelkis, sūnaitėli, kelkis, mano mielas, atàvedė tau tėvelis žirgą juodbėrėlį JT231. Eit tetušis par kiemą į naująją stainelę, jau išved, jau atved juodbėrą žirgelį LTR. Tada totvedi du ožkeliu pribuvimop Dievo MP149. Atveskiam karvę trijų metų (paraštėje treigę) BB1Moz15,9. Nuėję tada mokytiniai … ir àtvedė asilyčią ir asilaitį DP1. | prk.: Norėjo muni atvèsti tas ponas an pikto End. Vienas sakė, jog toj skiedra vandenį atves LTR(Auk). Argi tie dūmai nedasieks jau dangaus ir neatves griausmo ant galvų persekiotojų lietuviškų knygų?! V.Kudir. Nieko nėr vargesnio, kaip … trokštantį lobio atvest paniekinimop naudos DP511. ^ Ko čia stovi, kai parduot atavestas? LTR(Km). Šnekta šnektą àtveda Dkš. Kalba kalbą àtveda Stk. Pasaka pasaką àtveda Žln, Plv. Marti ateis – velnią atves namuos Pnd. Siūlas kamuolį atves Vlk. | refl. tr. N, RtŽ, M, Š: Kad galėtum, tai karvę atsivestum̃ Nmč. Eik tu, atsìved’ arklį ir kinkai! LKT346(Klt). Lenciūgus palieka lauke, o virvėm atsìveda karves Klt. Ant ragų uždėtas pantis, patampiau ir atsìvedžiau [veršiuką] Kp. Pasogos reikė buvo duot didelės, reikė buvo atsivèst nors vieną avelę Ktk. Šita karvė jos atsivesta J.Jabl. Matai gi, arkliai Dievas žino kur, tai paki tu atsivesì, paskinkysi … Mlk. Ir ateina tėvulis, tėvulis, atsiveda jautelius, jautelius LTR(Lzd). ^ Su siūlu ir kamuolį atsivesi LTR(Ds). ║ priversti kartu ateiti: Kad neina, veste atvesk J.Jabl. ║ nukreipti, atvaryti: Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, išnaikinti karvių tešminėse pieną, nupešti avių vilną, žmones kerštaujančius sutaikinti, atvesti į pat šūvį medžiotojams miško paukščius M.Valanč. ║ refl. tr. atsistumti, atsivaryti: Ji atsìveda tą ratą (dviratį), prisideda tą dėžę pirkinių i važiuoja atgal Smln. 3. tr. atlydėti kur kartu einant: Atvèsk man savo sūnų J. Kas tave atavedė? – Mane tėvelis atavedė LTR(Ign). Dvi mergaites atàvedė an mane Aps. Tos moteres sūnus, ką in mane tave àtvedė Lt. Paskiau atliko be žado, nu tai, matai, tuoj i kunigą da atàvedė Skp. Nuo durų pastinka kunigas [vaikus], lig altoriui atàveda Rk. Tą paleis, kitą atvès, pakol ančtiks, katras mun tinka (žaidžiant „piršlybas“) End. Gerai, atved’ Ad. Pradėjo muno karvė sirguliuoti, sodiškiai padėjo vitrinarą atvèsti Krš. Tada teatveda jį jo ponas po akim deivių (dievų) ir tepastato jį vartumpi alba stulpumpi BB2Moz21,6. Atvedė jis juos žmogauspi BB1Moz2,19. Ir padarė ponas Dievas motriškę iš šonkaulio, kurį iš žmogaus išėmė ir atvedė jop Vln50. Ir atvedžiau jį mokytiniump tavo, o negalėjo jo pasveikint Ch1Mt17,16. | refl. tr.: Atsìvedžiau dieduką, kad gerai susamanot pirkią Klt. Ejo šokiuos, ir viešnios buvo atsìvesta Ob. Žmona silpna – mirs, tai jis atsìvedė kitą, apžiūrinėja, kap gyvens Grv. Atsivèd’ su savim ir Marytę Grv. Ana ir kunigą buvo atsivẽdus gint nuog velino Arm. Tėvas dukrelę jau atsìveda ir rankon rūtelę jau atsineša DrskD180. Oi mergele, oi jaunojoj, atsiveskie tėvužėlį, atskaitysiu šimtužėlį LTR(Vlk). Tėvas dukrelę jau atsiveda ir žalią rūtelę jau atsineša LTR(Al). Va jau atsìvedė višta viščiukus Aps. | Visus vaikus vadino savais, bet savo atsivestąjį ji labiau mylėjo rš. ║ prk. pateikti: Dabar atvèsiu šviesius ižpažinimus ir liudijimus apie čysčių daktarų anų senųjų DP548. 4. tr. Kpr, Tj, Skdt, Vb paimti į žmonas (ppr. iš tolesnės vietos): Aš tai, matai, atvestà Ktk. Aš ne iš čia kilus, iš Biržų atvestà Ppl. Sesuo liko pusantrų metų nuog mamos, tai reikia gi man išaugyt, o tėvas pamotę atàvedė LKT367(Dg). Aš irgi čia negimus – atvestà Antš. Iš piršlybų ženijas, iš toliau atàveda [žmoną] Alz. Sako, marčią atvès, turėsiu marčią Grv. Dar ne pačią bjauriąją atàvedė man marčią Pl. Seniau prirašyta buvo, ka te yra atvesti devyni gaspadoriai, o žmona nu kur atvestà, nežinau Cs. Jau buvo atvẽdęs, kai kolchozai tvėrėsi Vrb. Atves brolis martelę, tai bus rinkėjėlė tūto sodely NS306(Ppl). | Mirk [,barninga žmona,] greičiau, pamirsi, atvesiù dvi Auk. | refl. tr.: Kai rado tą savo moterį, kai atsìvedė, tai dabar gyvena kaip vyras, kaip visi Sb. Susikirsiu klėtelę kampuotą, atsivesiu martelę šilkuotą (d.) Dsn. 5. refl. kartu ateiti: Jau ir jaunieji atsìveda Mrj. Kailiuvienė dar vis matyt kai kada su dukterim atsiveda [į bažnyčią] Vlkv. Kai visiškai sutemo, atsivedė ir Marytė su tėvais A.Vien. Atsìvedė po namais su tuo jauteliu Žrm. 6. tr. DŽ1 atitiesti, įrengti ligi čia: Į Telšius greičiau àtvedė [geležinkelį], o čia da metai, kiek praejo, pakol čia pri Lieplaukės àtvedė Lpl. | Griovį àtvedė kiaurai nuo galulaukės lig pačio pakluonio Jnšk. | Atvès šviesą ir pas mus Smn. Čia pirma kaime pastatė tą gi elektrą, o čia in mus neatàvedė Ml. 7. intr. atsivėdėjus suduoti: Kap atvesiù aš tau atobula ranka, tai tu žinosi man! Rod. Kad àtvedžiau jam per ausis neblogai, tai nat susžaibė Rod. Jam pati kad àtvedė per mutę, tai jis ir tyli Vlk. | Tokiam žmogui – tik atvedei ir paleidai (užtaisei šautuvą ir nušovei) Nč. 8. tr. Pžrl, Žž, Vlkš turėti vaisių, derėti: Jau šįmet šitas medukas obuolių atvès Jrb. Buvo teip, kad grūdas grūdą atàveda Kp. Atves grindužės obuolėlius, lazdų lotužės riešutėlius JV1046. | Kaip sausa lazda žydės, žalius lapelius atvès, tai aš sugrįšiu JD907. 9. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių: Lig vaikus àtvedžiant pikta nebus kalė J. Turi dvi kiaules veislines, viena atàvedė devynius paršiukus, kita dešimtį Žl. Kiaulė apsiparšavo, tai àtvedė vienuolika paršų – dešim meitėlukų ir viena kiaulaitė Pv. Àtvedė vienuolika [paršiukų]: du mažesniu, kiti lygūs Pls. Àtvedė penkioleka paršiukų, o dvyleka papų Krš. Avis buvo atvẽdusi du ėruku viena galva Sd. Visos trys avelės atàvedė papori Dglš. Àtvedė dveitą mažų gėrukų Grv. Jauniklikė ožkikė tris ožkiukus àtvedė Vdžg. O kumelė atvedė du kumeleliu neišpasakytos puikybės, po tam kalelė du šuneliu teipo puikius LTR. Atàveda vaikus [triušė], tai razpilia visus, sukandelioja Klt. Katė atàvedė kačiukus in tvarto Aln. Katė àtvedė mažą katinuką Zt. O ponia sako: – Kad ratai kumeliuką atavedė, tai digs ir žirniai [virti] LTR(Prng). ^ Tvora arklio neàtveda Lp. | refl. tr., intr. K, BzF197, M, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Kv: Karvė jau turėjo, atsivedė, apsiveršiavo J.Jabl. Karvė teliuką atsìvedė Aln. Karvė atsìvedė, ir aš pasėdėjau, kol jau nusivalė Alz. Karvė šviežiai kad yra atsivẽdusi, toks y[ra] liesesnis pienas Sd. Laukiam atsìvedant, tai jau pasenai neturim pienelio Rk. Karvikė neatsìvedė, pieno neturiam Krš. Nu tai aišku, jėgu karvė užtrūksta, ir viskas, Amerikos nebėr, o kai atsìveda, tai kaip iš Amerikos, tai du šimtai, tai trys šimtai [už pieną] Kpr. Nežinodavo, kada ta kumelė apsiėjus, kada ana atsivès Škn. Kiaulės atsivèsdavai laukuose mažus paršelius, žėk (žiūrėk), i parsivarysi vakare tuos paršelius Mšk. Rugpjūčio gal mėnesio atsìvestas, jau padidelis paršas Svn. Atsìveda po porai avelės Dglš. Avelė atsìvedė ben tris gėriukus Dbk. Jeigu Kūčioj ateis mergina arba tekėjus moteris, tai avys atsives dvynukus LTR(Vlkv). Kalikė atsìvedė mažiukų Rg. Oi tu varle, terbelė praėsta ir pelės vaikai atsivestì Slm. ^ Galiu miegot, kiek noriu: nė karvė pertvinks, nė jaučias atsivès Skp. 10. tr. KŽ pagimdyti: Juziaus boba àtvedė jau tretį vaiką Trk. Àtvedė du, kaip avis Krš. Kadgi sūnų pirma atvèstai Zt. Kab atvès jauna mergelę, tai ponas duoja gorčių cielą arielkos, o kab sūnų àtveda, nieko neduoja an krikštynų Zt. Ji po penkiasdešimt dar tris vaikus àtvedė Skr. Pilvas didžiausis lig nosės, rods, ka ten ana devynis atvès Trk. Negyvą àtvedė, netikusi boba Rdn. ^ Kad tu atvestum devyniom galvom! (keik.) Švnč. | refl.: Merga atsivedė Zr. ◊ ant [tìkro] kẽlio atvèsti Krš pamokyti tikslingo gyvenimo, elgimosi: Kad tik jau pasisektų tą Joną ant tikro kelio atvesti P.Vaičiūn. Muni teikeis atvesti ant kelio išganymo P. į prõtą (×in rãzumo) atvèsti Ėr paprotinti: Tik vargas jį atvès į prõtą Dkš. Mane, ačiū Dievui, kalėjimas atvedė į protą A.Damb. Anas prastas žmogus ir jį neatvesì in rãzumo Arm. į vėžès atvèsti padaryti kitokių pažiūrų: Ka aną (komunistą) reik atvèsti į vėžès, jau nebgalia [senoviškai veikėjauti] Plt. \ vesti; antvesti; apvesti; paapsivesti; atvesti; davesti; įvesti; išvesti; paišvesti; nuvesti; panuvesti; papanusivesti; pavesti; padvesti; parvesti; paparsivesti; pervesti; pravesti; privesti; paprivesti; razvesti; suvesti; užvesti

atvesti sinonimai

atvesti antonimai

atvesti junginiai

  • atvesti prie bankroto
Ką reiškia žodis atvestinis? Visi terminai iš raidės A.