privesti reikšmė
Kas yra privesti? privèsti, prìveda, prìvedė K; S.Dauk, LL23,154 1. tr. SD306, Q27, R, R21, MŽ, MŽ27, DŽ, NdŽ, KŽ visai arti atvesti: Močią prìveda až rankos in stalą Klt. Ana paprašė privèsti pri to šėpo, prìvedė pri to šėpo Akm. Kad reikia gert, prie stalo neprivesi Ps. Paėmė už rankelės, prìvedė pri tos skalkių duobės Gd. Nulinko mano kojelės eikliausios, kap privedė mane prie altorėlio LTR(Mrk). Privedei ant kryžių, kur Dievulis kabo A.Baran. Christusą ing Jeruzalem dienoj šventės Velykos gimdytojai su savim privedė MP62. | prk.: Melskiam prieg tam, idant to karalysta ateitų ir padaugsinta bei praplatinta būtų, visus griešnuosius … ant pažinimo tikros vieros ing Jėzų Christų, jo sūnų privestų Mž136. Karalium būdamas savo valdonus ant sunkaus nusidėjimo, tai yra ant pagonystės privedė SPI295. Kas iš jūsų gal mane grieko privesti? BPI74. O ne tiektai nuog nusidėjimų, bet vel nuog visų žalingų pažeidimų, kurie mus nuodžiosp galėtų privest DP522. Sūnų Dievo teip sunkiump kančiump ir teip baisiosp smertiesp privedei DP181. | refl. tr.: Zolys, prisivedęs mergą arčiau stalo, merkė ir merkė Petrui Žem. Prìsvedė in lovą arčiau ir šnekėjo Dg. Einam, sako, aš nuprausu tavi, prisivedės pri tos upės Akm. 2. tr. pririšus vedant atitempti visai arti: Arklį lengvai privèsi prie vandens, bet gert tai nepriversi Vlkv. Prìvedu in motiejukų karvę, tai lekia net vidurin, negaliu ištempt Klt. | refl. tr.: Prisìvedžiau kumelį in tvorą, paturėjo tėvas, i užlipiau Klt. Aš tam arkliuo pamautą antmoviau ant galvos, prisìvedžiau pri kero, antlipau Jdr. Žmona vedusys ožką. Prisivedus prie grintelės, prisirišus ožką, pati įėjus į vidų Sln. ║ refl. tr. pririšus vedant pasiekti: Žmogus veršį išsivedė kermošiun. Vedas vedas, i prisivedė girelę Tvr. 3. tr. NdŽ, DŽ1 pririšus tempiant daug atvesti į vieną vietą: Didžiausi laukas, daug prìvesta karvių Slm. Prìvedė gėriokų daugybę, al kiek kirpimo Kp. Pilną stainią gudo žirgelių privedžiau KrvD85. Karvių kai balos prìvedė Pls. 4. refl. tr. pakvietus daug atsivesti: Te mergų prisivesta Prng. Anudu du vaikinai buvę, i tų mergičkų buvo ten anie prisivẽdę Vž. Prisìveda visokių, ažvemti pakraščiai Klt. 5. tr. Rtr atlydėti, nuvesti: Ją prìvedė prie akių gydytojo Jrb. Jis žinojo jų bunkerį, tę ir privedė kareivius Krs. Tūrą mat mergaitė prìvedė ant propesorių ausų pasitikrytų Slm. 6. tr. Lp, KlvrŽ parengti, išmokyti atlikti (tam tikras apeigas): Ana savo sūnų prìvedė spaviedės J. Vaikiukus prìvedė spaviedin Vdš. Mažiukus vaikus pri pirmos komunijos neleido privèst Vdk. Mes mokėjom lietuviškai, mumis ir pirmoją komuniją prỹvedė Lc. Būtų privẽdęs kunigėlis tave, ko išbėgai iš gryčios Upt. | refl. tr.: Jis pats save prisìvedė išpažinties Pžrl. 7. tr. pripratinti: Paršiukus, kol mažiukus, kolek aš juos prìvedu prie visokio pašaro, aš šeriu Všt. Marytė prìvedė jį bažnyčion eit Lp. 8. tr., intr. NdŽ, DŽ1, KŽ prk. sudaryti sąlygas įvykti: Arelka gero neprìveda Dglš. An ką tas gėrimas privès tik Pnd. Gėrimas nė vieno neprìvedė geran Ds. Kad tik neprivestų̃ prie karui Smal. Mokykla dar nebuvo pri tvarkos privestà, ale jau mokino Grk. Tai iki ko prìvesta: išgriovė kaimus, ištąsė padargus ūkių, viską sunaikino Brb. Štai prie ko priveda lengvas gyvenimas rš. Kraštas per tą trumpą laiką buvo privestas prie visuotinės ekonominės suirutės LEXII40. ^ Už blogo padėjimo ir gerą prìveda prie blogo Tvr. Duonelę valgėm su žolėm, Dieve neprìved’! Ign. 9. tr. NdŽ daug jauniklių atvesti: Privès kiaulė paršų, neturėste kur dėt Aln. [Čia] patinas ir patelė, vaikų privès Klt. Avelės prìvedė ėriukų, tai pulkas pavasarį Jdp. Pas jį dvi ožkos senės prìvedė da mažų Pls. Prìvedė kiaulaičių ir meitėlukų Dv. 10. tr. daug priperėti: Žvirblys prìvedė žvirblukų Dv. Viena višta, o kiek vaikų prìvedė Gs. | refl. tr.: Ančiukų prisiveda laukinių daugel Pbr. 11. tr. daug prigimdyti: Prỹvedė vaikų kokį dvyleka Rdn. Prỹvedė mergų, šešias, o ūkė maža Rdn. 12. tr. priveisti: Ubagai naktujo i prìvedė utėlių Dglš. ║ refl. atsirasti, prisidauginti, prisiveisti: Prisìvedė kirmėlių Dglš. Musių daug prisìvedė Dglš. Paskui kap prisìveda, tai išsivèst negalima ir uosiai, ir klevai Ml. Prisìvedžiau obelų, kai atatekėjau Klt. 13. tr. Q31,650, NdŽ, DŽ1 tiesiant, statant priartinti: Rudenį da vandenį privesmà Trgn. Privedamasis vandentakis PolŽ48. | refl. tr.: Čia daug kas prisìvedė vandenio iš šulinio (įsirengė vandentiekį) Trgn. ║ prk. priskirti: Geriau Papilę pri Kuršėnų privèstų Pp. 14. tr. prisukti, užtaisyti, kad veiktų: Dabar nebepriveikiu privèst [laikrodžio] Alz. Mėlynajam karvelėliui prives puštolietą LTR(Užp). 15. tr. paskatinti, paraginti: Perkalbu, privedu, pasiundžiu SD165. ×16. (sl.) tr. Sut, M, LL24, NdŽ, KŽ prk. pateikti, iškelti, nurodyti, paliudyti: Privedu, primokinu, priežastį duomi R25, MŽ33. Išliudijimą privesti N. Gal didžiuma žodyne privedamųjų kalbos pavyzdžių – tai vertimai M.Birž. Čia nekurias [atmainas] privesiu, išimtas iš kningos kunigo Kluko P. Daug ir kitų visokių atžvilgių prỹvedžiau, ne ko kita norėdamas, negut kad veliuoniškės dainos išvystum saulės spindulius Jn. Ne tikt vienat yra ta bėda, kurią mes iki šiol esame privedę, kad iš mūsų kūdikių negeri žmones arba kaliniai pastoti gal per tokį pusininkavimą vieros moksle LC1883,3. Kunegas iš Varnių daug privedė atsitikimų ir tus apsakė Sz. Nė vienas mane, tiesą kalbėdamas, negal privesti kačei mažiausio grieko BPI323. Id sau ant pomėties privestų visą gyvenimą savą PK247. ║ įrodyti: Nieko nepadarysi, anys privès, kad vis tiek kaltas Sdk. Kuriais liudijimais privedi seksiančiąsi amžinąją gyvatą? MT253. Nei man gal to privesti, del ko dabar ant manęs skundžia BtApD24,13. ×17. (sl.) tr. NdŽ prk. papasakoti, pripasakoti, prikalbėti: Dar aš privèsu kokią istoriją Vž. Aš pasakau, tep gražiai prìvedu, tai nepyksta Plv. Aš jam prìvedu, kad ir jie teip daro, o jis vis ne ir ne Slm. Anas vyram privèsdavo, kad nepamestų Ds. Pasirūpinsiu privesti čia, ką pats esmu patyręs Blv. Norėdamas parodyti, kas tai buvo par veislė žmonių, ketu čia privesti keletą su jais atsitikimų M.Valanč. ^ Ilga linų pasaka, kolek lig siūlais prìvedi Rm. ║ atkirsti, atšauti: Aš ir privedžiau: – Tu pats esi mergos vaikas! Šts. ×18. (sl.) tr. NdŽ palyginti: Dabar neprivèst, kas buvo senyboj Švnč. Prìvedei: kur mokytas, o kur prastas Klt. Ne jo nosės privedant: buvo pas ją svotuosna ir tai nej[o] Rod. Petras ne Jono prìvedant Rod. ◊ į rankàs privèsti sėkmingai leisti baigti darbus: Kvieteliai gražūs, kad tik Dievulis privest an rankas Ml. Kad tik Dievas privèst an rankàs Sdk. ×prie pakãros privèsti įstumti į labai sunkią būklę: Prìvedė ir jį, žmogų, prie pakãros – gavo nusilenkt, nusileist Jrb. ×prie ùbago tarbõs privèsti nuskurdinti: Ne vieną žmogelį nūnainykščiai padotkai prìvedė prie ùbago tarbõs Nč. už rañkos privèsti nusikaltimo vietoje pagauti: Až rañkos vagį prìvedė Trgn. \ vesti; antvesti; apvesti; paapsivesti; atvesti; davesti; įvesti; išvesti; paišvesti; nuvesti; panuvesti; papanusivesti; pavesti; padvesti; parvesti; paparsivesti; pervesti; pravesti; privesti; paprivesti; razvesti; suvesti; užvesti
privesti junginiai
- pamažu privesti, privesti iki