velykos reikšmė

Kas yra velykos? Velýkos (brus. вялiк (дзeнь)) sf. pl. (1) K, G24, Velỹkos (2) Dv, (4) DrskŽ, Lp, Kls, Rtn; SD1193, L 1. R, R273, MŽ, MŽ366, S.Dauk, N, M, LL277, J, Š, Rtr, OZ62, DŽ, KŽ bažn. krikščionių švenčiama Kristaus prisikėlimo iš numirusių šventė: Sveiki, sulaukę šventų Velýkų NdŽ. Gėdu beesą dainuoti pirmą dieną Velýkų JI422. Pautus margino prie Velýkas, ne per Jurgį LzŽ. Velýkos[e] vaikai eidavo pali namus, kiaušinių gaudavo Sug. Velýkoms pasitaisys, i kiaušinių išsivirs, i pyrago išsikeps Tl. Priežg Velykàs kalina, būlo, drūtus pautus Rtn. Pyragų kepė Velykómi, Kalėdomi Kpč. Velýkose jau pradėsi valgyt [riebalų] Pb. Velýkų laukdavom kap gert Dglš. Bandelių tik Velýkom, Kalėdom, šventėm didelėm [būdavo] Kp. Velýkų antrą rytą ateina, jeigu rado ką guliantį, tai aplieja, bet tik lovoj Bsg. Per Velýkas eina lalaut naktį lalaunykai Srj. Ketvirta Velýkų diena nuog ledų ir nuog griausmo, tai ledų diena Pls. Per Velýkas muša pautus Dv. Buvo jau arti Velykų J.Jabl. Velykų savaitė Ser. Dirvos po sniegu nedykos, neveikiai dar bus Velýkos JD322. Velykų rytą lelija pražydo NS294. Kokia Velykų pirma diena, toks ir pavasaris LTR(Auk). Kas Velykų rytą pirmas parvažiuoja, darbai sekas Pbr. Velykų kiaušinio kevelą įdėk į sėmenis, tai linai derės LMD(Tvr). Žiūrėk į eglyną, kelinto[je] nedėlio[je] po Kalėdų eglių metaugės byra, tokio[je] nedėlio[je] po Velykų miežius sėk MitV200. Tuo po Velýkų maisto dėl trūsinėti pradėjom K.Donel. Pasakodavo jam apie Velykų bobutę, apie raganas, apie laumes ir apie deives Tat. Giesmės krikščioniškos, giedamos bažnyčiosu per Velykas ir Sekmines ik advento Mž243. | prk.: Dabar kasdien Velýkos: cukrų perka maišais, mėsą, sviestą Sl. Kad jau nebreik rytmetį ankstie kelti, ta tada jau mums buvo Velýkos Varn. ^ Ne visada šuniui Velýkos NdŽ. Būs tau, šunie, Velýkos, kad gausi su diržu Ggr. Sūruko, sviestuko, pyragiuko – pilnas stalas kaip par Velýkas (gausiai apkrautas valgiais) End. Šykštus lyg boba prieš Velykas su kiaušiniais LTR(Auk). Bliauna kaip Velýkų veršis (graudžiai) Vl. Ko čia juokiesi kap šventytas Velykų paršas Prn. Kap prieš Velykas kiaušinėlio kaina (labai brangu) Lp. Kalėdos šiltos – Velykos šaltos, Kalėdos juodos – Velykos baltos LTR(Šl). Par Kalėdasmėsos priėdęs, par Velýkas – pilvas dykas Mžš. Velykos dar kailinius mėgsta TŽV598. 2. PK159, LL139 judėjų šventė izraelitų iš Egipto iškeliavimui atminti: Velýkų avinėlis NdŽ. Smulkys pavarde buvo mūsų kaimynas, kuris per žydų Velykas neliuob užmiršti atnešti mums macų Slnt. Buvo tada prisigatavojimas Velykump VlnE205. Artinosi neraugintosios duonos šventė, kuri vadinama Velykos SkvLuk22,1. Kiekvienus metus vaikščiojo ing Jeruzalem pagal Viešpaties įsakymą ant dienos šventos Velykų DP64. O kada jau buvo arti Velykos žydų, daug žydų atėjo priš Velykas afierą daryti ŽCh109. ◊ vėlių̃ (velių̃ KŽ) Velýkos K, VoK121, NdŽ, KŽ; Q235, CI817, R184, MŽ245, Kos265, N, L, Rtr, J.Jabl bažn. Didysis ketvirtadienis. Velýkų kankalaĩ (taurùtės Rsn) Rsn geltonieji narcizai. Velykų mėnuo KlvK89 balandis.
velýkos sf. pl. (1) 1. velyknakčio pamaldos: Velýkų naktį visi vyrai išejo į velýkas, o motriškos paliko numie Yl. Velýkų subatos vakare visumet jau eis į velýkas [žmonės] Kl. Ar su ta pačia burna ir į velýkas eisi? (klausiama negražiai kalbančio) Grg. ^ Čiaupos kaip Kristė velýkose KlvrŽ. 2. Velykų valgiai, patiekalai: Nedaug ką velýkų teturėjom NdŽ. Velýkų stalas liuob būs apdėtas visą dieną Kl. 3. vakarienė, kuria prasidėdavo žydų Velykos: Pas tave aš darau velykas su savo mokytiniais SkvMt26,18. 4. saulės atspindys nuo veidrodžio, atšvitulys: Velýkos spinduliuoja ant lubų, t. y. saulės atšvytulis pabalkiais JI167.

Ką reiškia žodis velykotis? Visi terminai iš raidės V.