suokti reikšmė
Kas yra suokti? suõkti, -ia, -ė Rtr, KŽ, súokti FrnW 1. tr., intr. L, Š, BŽ463,565, NdŽ, Pžrl giedoti, čiulbėti (ppr. apie lakštingalą): Suokia, čiauška, gieda lakštingala, net beržynėlis skamba Grž. Ką gegužė pakukavo, ką lakštingala suõkė, – tai jau baigias vis ar jau visai pasiliovė K.Donel. Ir vakaras toks gražus – lakštingala suokia, rugiai kvepia J.Paukš. ║ tr. čiulbant reikšti norą, prašyti ko: Volungė lytaus suõkia Trg. 2. intr. Q263, NdŽ, Ž, Lg, Grž ūkti, ūbauti, raudoti (apie pelėdą, apuoką): Naktim suõkia pelėdos Vad. Suõkia apuokas – merga vaiką turės, atsitiks nelaimė (priet.) Klvr. | Ko ji čia kaip pelėda atsistojusi suokia (rėkia)?! Kair. 3. tr., intr. NdŽ tęsti balsą (kalbant, dainuojant): Suõk ilgai paskutinį žodį dainuodamas J. Vyrai suõkia dainuodami J. 4. tr., intr. R328, MŽ, N, K, KII187,233, JI286, NdŽ pusbalsiu, tęsiamu balsu dainuoti, šaukti: Jis ėmė suokt kažkokią dainukę rš. | prk.: Mum vėjai laisvės dainą suokia S.Nėr. Dabar tau skausmas suokia savo giesmę Vd. Girios grausmingai suokė (gaudė, ošė) Vd. 5. tr., intr. L, Š, NdŽ kalbėti, šnekėti, pasakoti, porinti: Ką čia súoki, vaike, nieko neišmanai! KzR. Sveiki, vyriukai, ką gi čia suokiat? PnmR. Tai ko čia man suoki apie veršieną, jei veršio neturi? A.Gric. Padavimai suokia, kad jis, atėjęs į lietuvių stovenę, Algirdui siūlė daugybę aukso ir sidabro rš. 6. tr. K.Būg, Š, NdŽ, Jzm versti, spirti, reikalauti: Ans súoks tarnus dirbti, t. y. ragins J. Súokte prisuokė važiuoti į girią J. Mano vaikas buvo pas mane kaip paukštelis narvely, į šaltą vandenį rankelės nekišo, o tu suoki ją prie darbo! Žem. Nė vienas toliaus nebdidžiuosis savo kilčia ir kitą pri darbo varu nesuoks S.Dauk. Žemaičius stabmeldžius vokyčiai suok į katalikų tikėjimą M.Valanč. 7. tr. persekioti: Aš tave visą amžių suoksiu Mc. \ suokti; įsuokti; išsuokti; nusuokti; pasuokti; prisuokti; susuokti; užsuokti