sutaršyti reikšmė
Kas yra sutaršyti? sutaršýti 1. tr. LL208, Š, NdŽ, KŽ, Slv, Dkš, LTR(Kpč, Mrk), Kb, Pg, Rm sudraikyti, suraizgyti, suvelti: Jis sutar̃šė siūlus, t. y. supainiojo J. Anas vaikščioja sutaršýtais plaukais LzŽ. Pynė ką, tai ana kap sutar̃šė Švnč. Linai ant vežimo viškai čieli, ale tik sutaršýti, supainioti BM72(Žb). Apkulia kultuve, bo spragelu sutar̃šo, aptąso [linų pėdus] Dbč. Rankom kiek geriau supjauna, o kap dalge, tai sutar̃šo Ml. Mano tėvukas nekentė tos jaujos, ka tuos linus labai sutar̃šo [minant] Kvr. Kap regi sutaršìs [karvės] šiaudus Grv. Kariuomenė sutar̃šė avižas, grikius Prl. Vyras … dar ne kartą man kaselę sutaršis TŽI256(Prl). Ir suvilgiau sau gražias kojeles, ir sutaršiau sau glotną šerstelę (d.) Ktv. Dailinos abipus sklastymo sutaršytus plaukus S.Čiurl. Prabėgdamas vėjas stogo šiaudus sutaršė T.Tilv. | refl. NdŽ, Ml, Pns: Susitar̃šė plaukai ant galvos J. Sustar̃šo rugiai dalgėm pjaunant Lb. Suspynė, sustar̃šė galvelės [linų] Žln. Stogam gi reikėjo mat [kūlių], su pjautuvu gi supjauna, anys gi nesustar̃šę Kur. Nebėr, peržegnok – sustar̃šė siūlai Aln. ║ sujaukti, sukuisti: Sutaršýta laška, sukoneveikta Lp. 2. tr. sudraskyti, suplėšyti, suardyti: Nupirksi lelę, tuoj i sutar̃šo Rm. Knygos senos, sutaršýtos Švnč. ║ sutrupinti, sudaužyti: Kaulas vienas stovi gerai, o kitas sutaršýtas Slk. Bombos stubą sutar̃šė Krsn. ║ sugadinti, padaryti netikusį, pakenkti kam: Labai sutar̃šė mane to liga Dglš. Sutar̃šė žmogui gyvenimą (išskyrė su žmona) Klt. Kad tik ji visai manęs nesutaršýtų! Kbr. | Kažin, ar suslauksme savo mokyklos, ar vė mus sutaršìs [lenkų šovinistai 1936 m.] Švnč. 3. tr. Trgn, Vžns šnek. nugalėti, sudoroti: Sutar̃šė juos vokiečiai Ėr. Mane būtų sutar̃šę kai šiltą vilną Jrb. Aš tave kai griebsiu, tai kai šiltą vilną sutaršýsiu, tik nenoriu kišt nagų! Vlkv. Sutar̃šė sūnelį kap šiltą vilną (turėjo vesti) Dg. | refl. Nč: Išvaro abi kiaules ganyt i sustar̃šo (susipeša) Rod. ║ intr. užduoti, supliekti: Sutar̃šė per smurgles Grv. ║ nurungti, aplenkti: Ji ir kitas [melžėjas] dar sutar̃šo Vv. 4. tr. NdŽ, Skr, Al, Rm šnek. godžiai suvalgyti, sušlamšti: Kad taip konservų dėžutė papultų, sutaršỹtumėm dviese Grnk. Nepamatai, kaip sutaršaĩ riekę duonos su aliejum Kvr. ^ Šneka kaip pupų rėčką sutar̃šęs Ukm. 5. tr. šnek. pakratyti, supurtyti: Pynė kasą, kai sutar̃šė až plaukų pastvėrus! Švnč. Meškerią sutar̃šė, traukia, daboja – šapalas ažsikabinęs Ml. Sutaršiaũ, atšoko gerklėj [kąsnis] – i vė gerai Klt. \ taršyti; aptaršyti; įsitaršyti; ištaršyti; nutaršyti; pataršyti; pertaršyti; pritaršyti; raztaršyti; sutaršyti; užtaršyti