supliekti reikšmė
Kas yra supliekti? 1 suplíekti, supliẽkti, -ia, sùpliekė 1. tr. K, Pun smarkiai sumušti: Mes juos visus sùpliekėm Rk. Ir jus suplieks ir pas kunigaikščius bei karalius nuves NTMr13,9. | refl. tr.: Grybą kaip siekiau, kaktą susipliekiau (d.) Jž. ║ refl. Vvr, Srv, Grv imti muštis: Susìpliekė bernai Glv. Jeigut nebūtų nusileidę, būtų susiplíekę Krš. ║ nugalėti mūšyje, sunaikinti: Vytautas supliekė kryžiuočius rš. Prie Vienos supliekė galybę turkų B.Sruog. 2. tr. prk. sukritikuoti: Griežtai supliekė kapitalizmo gynėjus (sov.) rš. 3. intr., tr. suduoti, sukirsti varant: Nuo! Juodi! Bėriuk! – ragina arklius, supliekdama botagu rš. Sùpliekė su botagu arkliams ir šuoliais pasileido namo Jrb. Supliek arkliams, kad greičiau bėgtų Vdžg. Šunį supliek su botagu, kad pabėgtum J. Suplíek su šluota, juo klausys Šts. 4. tr. An, Užp suvarginti, nualsinti: Supliekiau kojas, tokį kelią plūkdamas, ir nieko negavau Dbk. Ai, supliekia arklius šitos pastotys Sdk. 5. tr. šnek. smarkiai ką padaryti: Supliekė (sulijo) lietus tokias sausas avižas Rdm. Bet užtat Raudienė jai vakar jau trečią laišką supliekė (parašė) rš. Suplíekti (sulošti) akį Šts. Atspėk, kiek sùpliekiau (sumokėjau) Btr. \ pliekti; apipliekti; atpliekti; įpliekti; išpliekti; nupliekti; papliekti; parpliekti; persipliekti; prapliekti; pripliekti; supliekti; užpliekti
2 supliẽkti, -ia, sùpliekė intr. nušviesti, sutvieksti: Kaip tiktai žaibai supliekią, griaustinis nugriaunąs, tuoj šis ir išgirstąs, kad kasžin kas mėgdąsis: „ve, ve, ve“ BsMtI27. Supliekė didelė liepsna rš. Ui, kaip suplíekė, trenks dabar! Krš. \ pliekti; išpliekti; nupliekti; papliekti; perpliekti; supliekti; užpliekti
3 supliẽkti, -ia, sùpliekė 1. tr. sujungti, sudėti: Antras tomas supliektas iš antrosios ir trečiosios dalies rš. 2. refl. Plt susiplakti, susidraugauti: Vienas vaikinas su kokia ten boba susipliekęs Žr. Susipliekė du paršu, t. y. į tavorčystą suejo J. \ pliekti; antpliekti; apipliekti; išpliekti; papliekti; pripliekti; supliekti; užpliekti