taršyti reikšmė
Kas yra taršyti? taršýti, tar̃šo, tar̃šė 1. tr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Jz, Žrm sklaidyti, naršyti, draikyti, draskyti, velti: Arkliai linus paklotus tar̃šo, t. y. plaiksto J. Žuksmą linų prirauna ir tar̃šo, kad pieskaus ir žolės nebūt LzŽ. Tada ranka tar̃šo pėdą, kab žolė išbyrėt Dv. Tai bernai ateina, kuodelius tuos tar̃šo [verpėjoms] Azr. Aukso žiedelis varžys pirštelį, o nuometėlis taršys galvelę LTR(Plv). Broliai kaselę tar̃šo, žalias rūteles barsto DrskD146. Netaršýkie, bernužėli, man gelsvų kaselių (d.) Mrs. Tėvo plaukus vėjas taršė S.Nėr. Nesiseks gyvent, jei taršaĩ paukščių lizdą Upn. Apiplikintos vėjo taršomos čiurlių gūžtos kabėjo palėpėse A.Vien. | prk.: Taršo ir klaipo Dievo žodžius A.Baran. | refl. NdŽ, KŽ: Raištelis ant galvos, kad plaukai nesitaršýtum J. Tar̃šos pupos par atšlaimą Dglš. ^ Tar̃šomės kai žirnis prieg kelio (vargstame) Vlk. ║ NdŽ, Dsn lamdyti, jaukti, kuisti, glamžyti: Vaikai, netaršýkit lovų! Vad. Apsklojimą ima ir tar̃šo rankele, neša in burnelę Str. ║ knaisioti, knebinėti, rausyti: Taršýti košę NdŽ. Taršýti žaizdą NdŽ. 2. tr., intr. NdŽ teršti: Ką daryt? „Skęsdamas ir už britvos griebiesi“ – reik į vežimėlį taršyt BsPIII70. | prk.: Tar̃šo kalbą Db. Šlovę taršyti Tsk. Abiejų kūnu buvusiu švariu, netaršytu baisių valgių bei gėralų, nedergti bjaurų geismų bei troškimų Vd. 3. refl. DŽ, NdŽ siautėti, siausti, šėlti (apie stichinius gamtos reiškinius): Šiandie vėjas labai tar̃šos Pg. 4. refl. niršti, siusti: Labai tar̃šėsi vokiečiai Ėr. | Praeitą naktį [lėktuvai] padūkusiai tar̃šėsi (skraidė, mėtė bombas) Ėr. 5. refl. dūkti, kultis: Krėtėjos eina drauge ir vakarą, geria, valgo ir tar̃šosi [su bernais] Dv. 6. refl. NdŽ darkytis apsirengimu. 7. tr. DŽ, NdŽ, Dg, Pbs šnek. godžiai, su apetitu valgyti, kirsti: Šeimyna, susėdus pietų, lašinius tar̃šo Šil. Radau Joną kopūstus betar̃šant Skr. 8. tr. šnek. smarkiai tąsyti, tampyti, purtyti: Aš sirata augau, ne bailė buvau – kap stversiu tą velnį už ragų, kap pradėsiu taršýt! Alv. Tokie vyrai kap ąžuolai pradėjo jį taršýt Grv. [Šuo] dasveja, vaikus an ūlyčios tar̃šo Pls. Vilką kalė taršýt, aš vilkui par galvą, avelės lėkt! Klt. Šuva katę tar̃šo Rm. | prk.: Girdėjau, Anglija tar̃šo vokietį Mlt. | refl.: Už krūtų ir tar̃šos [vyrai] Švnč. 9. tr. šnek. pajuokti, peikti: Na, ir taršýdavom tuos, kurie vokiškai šnekėjo Šk. Kap taršýt gãli valdžią! Švnč. 10. tr. NdŽ veltui eikvoti (jėgas, pinigus). \ taršyti; aptaršyti; įsitaršyti; ištaršyti; nutaršyti; pataršyti; pertaršyti; pritaršyti; raztaršyti; sutaršyti; užtaršyti
taršyti junginiai
- (su)taršyti, (pa)šiaušti