kuisti reikšmė
Kas yra kuisti? 1 kuĩsti, kuĩčia (-ia), kuĩtė (-ė) 1. tr. kasti, kapstyti, draskyti: Vištos kuičia daržą Stak. Višta išlenda pro štakietus ir kuĩčia Plv. Viščiukai tabaką kuĩtė Plv. | Moterys nusmailintom lazdom kuitė (pureno) žemę rš. Aš jáis (duobes) kuičiaũ ir kuičiaũ (lyginau) Vlkv. | refl.: Šiandie visą dieną vištos po sąšlavyną kuĩčiasi Vdžg. Ant pridaržės kuitėsi gaidys su savo šeimynėle rš. 2. refl. atsigulus kapstytis, purinėtis žemėse, smėlyje (apie paukščius): Jei vištos kuičias, tai lytaus bus LTR(Btg). Kai šilta, tai vištos tik kuičiasi pieskose Mrj. Žiūrėk, kaip višta smėly kuičiasi Grš. Višta ant dulkių kuičiasi Ss. Višta kuĩčiasi (voliojas) žemėse saulėkaito[je] J. Juozukas norėtų eiti į vidurį kiemo, kur kuičiasi pulkas žvirblių rš. 3. intr., tr. rausti, versti, naršyti, ieškoti ko: Ko čia kuiti po mano skrynią? Jrb. Kuičia po visą namą ir reikiamo daikto neranda Snt. Ko kuiti, vaikeli, po sąšlavas? Ilg. Kam kuiti ten dabar drabužius, ko ieškai? Čk. | refl.: Kuitėsi kuitėsi po skrynią, kol ant galo pinigų mazgelį surado Sdb. Pažiūrėk, ko jis ten kuisiasi po tas lentynas! Raud. Kuičiasi kaip kiaulė po savo kinį Rs. | Daugelis buvo užgulę lėkštes, kuitėsi vištienoje, kiaulienoje P.Cvir. 4. refl. Všt su snapu krapštytis, purinėtis, taisinėti plunksnas (apie paukščius): Snapą įkišę žąsys kuĩčiasi, kol nusikuis (nusišers) J. Antys, iš vandens išlipusios, visada kuitas Žv. Mačiau tokį didelį teterviną besikuitantį Žv. Prie sienos, dideliame narve, kuitėsi varnėnas rš. Jeigu žąsis kuičiasi, tai bus šalčio TŽIV472. Mūsų karveliai kuičiasi prieš saulę Mrj. 5. refl. kasytis, gremžtis, zulintis: Kuičiasi ir kuičiasi lyg brudo ėdamas Vdžg. Kuĩčiasi kaip šuva, blusų pjaujamas Dkš. Kuičias lyg parkų turėdams LTR(Grk). 6. refl. ilgai ruoštis, rengtis, pamažu tvarkytis apie save: Jis visą dieną kuĩtėsi, kol išsirengė Snt. Kaži kolek neišsirengia, kuĩčiasi kuĩčiasi lyg višta Gs. Tie mūsų vyrai visą žiemą kuĩtėsi ir į mišką neišvažiavo Bgt. Kada tu baigsi kuĩstis? Jau nusibodo laukt Lkč. Jau seniai laikas eiti, o ji vis dar kuĩčiasi Šmk. Visas rytas kuĩčiasi aplink save ir dar neapsitaisė Sdb. 7. refl. pamažu šį tą dirbinėti, triūsti, krapštytis: Ką veiki? – Nieko, teip sau kuičiúos apie namus, ir gana Skr. Ką jis ten dirba – kuĩčiasi Mrj. Nežiūri, kad greičiau pusryčius išvirus, bet tik kuĩčiasi kuĩčiasi Vrb. Visa diena kuičiúosi, o nieko nenuveikiau Šk. Nesikuĩsk teip ilgai, paskubėk Šk. | Jijė su vaikais kuĩsiasi (bovijas) J. Apie pečių kuĩsias su vaikais, nenoria eit prie darbo Škn. 8. intr. judėti, krutėti: Čia man kuĩta kas už apikaklės: kutinas, bėgioja iš lengvo, vis juda ir juda J(Škn). Kad utėlės kuĩta galvoj, kasomės J(Škn). | [Žemaičiai,] pagrieję gausiai grobio, grįžo namon, žemgaliams girioje bekuitantims, kurie tenkinosi tūlus žemaičius grįžtančius pasala nukovę S.Dauk. | refl.: Ko kuities kaip brudas po šašu! LTR(Grk). Ko čia kuitìesi, ko nenusėdi?! Šk. 9. intr. greit bėgti, eiti: Tai kad kuičia, net kulnys uodegą siekia! Srv. Na, jau reikia namo kuĩsti Plk. Gavo į kailį kaip šuo, ir sumuštas kuitė namon kaip šuo V.Piet. Kaip sudegęs kuĩčia arklių išvyt iš vasarojaus Ėr. Tai kuĩčia kurapkos! Plv. Jonas jau kuičia namo: dar be vakarienės Gdl. | refl.: Ar jau ant namų kuitíesi? Skr. \ kuisti; apkuisti; atkuisti; įsikuisti; iškuisti; nukuisti; pakuisti; parkuisti; prasikuisti; prikuisti; sukuisti; užkuisti
2 kuĩsti, -ta, kuĩto intr. J nykti, skursti, susti.
3 kuĩsti, -ia, -ė tr. įkyriai prašyti, suosti: Kuĩsė tėvą, kol nupirko laikrodį Lg. Kuĩsė motiną, kad leistų į vakarėlį Lg.