trempti reikšmė
Kas yra trempti? trem̃pti, -ia, -ė K.Būg, Š, Rtr, FrnW, NdŽ; L 1. intr. Sch235, [K] minti, trypti: Koja į žemę trem̃pti KI120. Kojom trem̃pia Nm. Trempė su koja į žemę, tarsi kakalys sugrius BsPI101(Rg). ║ trepsėti vietoje: Robinzonas trempė iš džiaugsmo ant vietos Rdž. Tie eržilai trem̃pia, rėkia (labai neramūs) Gs. Trem̃pia svotai, ant suolo užsilipę, išvadavus suolą J. Aplink ką trem̃pti KŽ. Šokim, trempkim, linksmi būkim (d.) Pšl. | prk.: Aplink mane bernužėliai penki šeši trempia JD511. 2. tr. BŽ563, Ser, KŽ, Ss mindžioti, minti: Arkliai pievą trem̃pia DŽ. Ką čia karvės betrem̃ps dobilus, pririšk šiandie jas kitur Srv. Arkliai su kojom trem̃pia šieną Skrd. Gyvuliai vasarojų trem̃pia, niekas jų nežiūria Skr. Baubdami jauteliai ragais žemę ardo, o linksmi žirgeliai trem̃pia dirvą, spardo (d.) Š(Nm). | prk.: Nebetrem̃ps priešai mūsų žemės DŽ1. Čia mus mynė, kiek tik galėjo, trem̃pė, žudė Graž. 3. tr. Skr, Vv kojomis teršti, purvinti: Kambarį trem̃pti DŽ1. Galvije, trempì drapanas! Dkš. | prk.: Lietuvišką [knygą] caro batas trempė rš. 4. intr. sunkiai dirbti: Trem̃pėm kaip jaučiai Pš. 5. intr. sunkiai, vargingai eiti: Dabok, kap mūsų martelė trem̃pia turgun su rietimais drobės Pls. 6. tr. Klm drausti, sulaikyti, tremti. 7. tr. prk. engti, spausti: Senovė[je] ponai dideliai trem̃pė žmonis Plng. Nenorėjo būti trempiamas, norėjo pats būti viršuje V.Bub. Lietuva stos, ale kad svetimi žmonės trem̃pia Graž. 8. tr. Ser prk. niekinti, žeminti: Taip trempia mindžioja mano jausmus Pt. Gindama carizmo trempiamas lietuvių liaudies nacionalines teises, Pšibiliauskienė domėjosi ir socialiniais klausimais LKVI92. \ trempti; aptrempti; įtrempti; ištrempti; nutrempti; patrempti; pratrempti; pritrempti; sutrempti; užtrempti