telkti reikšmė
Kas yra telkti? tel̃kti, -ia, -ė tr. FrnW, NdŽ, KŽ; Ser 1. N, K, M, Rtr, Vlk, Nmn, Bsg kviesti (talką): Jis tel̃ks talką linams minti J. Daug, būdavai, kur šukuodavai taip: tel̃kdavai talkas, padarydavai tokius šepečius ir nuo dirvos prie šepečių [linus] Mšk. Pry rugių pjovimo neliuob talką tel̃ks Jdr. Mašinkūlė buvo, talką tel̃kė Krp. Viską dariau su rąstais: ir pats vežiau, ir talkas telkiaũ – nusibodo jie man Srv. Tel̃ksim talką ir valysim šulinį Skr. ^ O tinginys talką telkė, o smagiausiai to ir laukė. Kad tinginys netelktų, tai smagusiai užalktų Gdr. Tinginys talką tel̃kia, smaližius talkon eina Kpr. Dėl suvalgymo talkos netelksi LTR(Pln). | refl.: Tel̃ktis į talką NdŽ. Tel̃kdavos kitiems darbams, bet ne visiems Grz. 2. spiesti, rinkti į būrį: Kariuomenę tel̃kti DŽ. Lėtai, bet be perstojo renkamos ir telkiamos jėgos, ruošiamasi būsimoms kautynėms rš. [„Lietuvių kalbos žodyno“] redakcijos kolektyvas buvo telkiamas iš svarbesniųjų lietuvių kalbos tarmių atstovų KlbXIV10. Tel̃ka vyskupus į Rymą Vn. | Jaunimas dažnai vakarelį tel̃kdavo Gr. | refl. Ser: Jie ėmė tel̃ktis po keletą į vieną butą NdŽ. Telktis į kuopas J.Jabl. Kasdien čia pabėgėlių telkėsi vis daugiau, ir jau niekas jų nebesugebėjo sutalpinti A.Vencl. Išgirdę dainas, žmonės dar gausiau telkės pakelėmis ir lydėjo dainuojančius lietuviškus žalnierius V.Myk-Put. Kaip tik saulė nusileido, žiurkės, pelės kaip pradės iš volų lįsti, kaip pradės rinktis ir telktis – net baisu buvo žiūrėt! BsMtI30(Brt). Žuvys iš visų prūdo kampų pradėjo telktis prie liepto rš. | prk.: Toji [gramatikos] dalis, kuri aiškina, kaip kada telkiasi atskiri kalbos žodžiai sakiniuose, vadinasi sintaksė J.Jabl. Kampelis, kuriame tel̃kiasi viso krašto prekyba ir pramonė NdŽ. Senovėje liepynuose telkėsi drevinė bitininkystė LTEVI522. ║ vienyti, jungti: Tel̃kti jaunimą į organizacijas NdŽ. Tel̃kti į kovą NdŽ. Tel̃kti naujiems darbams NdŽ. Kalba telkia ir vienija ją vartojančią tautą, organizuoja ir mobilizuoja ją į kovą už visuomenės progresą KlK27,5. Kalbos kitimas yra dviejų priešpriešinių jėgų – skaldomųjų ir telkiamųjų išdava rš. | refl. Ser: „Keturi vėjai“ žlugo, o su jais iš literatūros išnyko ir grupė rašytojų, kurie telkėsi aplink šį žurnalą A.Vencl. 3. kaupti į vieną vietą: Kariuomenė telkiama pasieny rš. Lietuvių kapitalams telkti vienon vieton dar nėra atėjęs laikas rš. | refl.: Ir tik dabar pamačiau, kaip jo žydrų akių kampučiuose telkiasi ašaros rš. Saulėlydžio gaisai vis labiau telkiasi šiaurės kraštan ir spindinčia žalsvai auksine juosta slenka į rytus J.Paukš. Čia pat telkiasi ir tarpžvaigždiniai dujų ir dulkių debesys rš. | prk.: Ir telkės knygelėje šimtmečių skriaudos, baudžiauninkų sielvartai, motinų raudos V.Myk-Put. Inžinieriaus veide telkėsi skausmas rš. Manyje telkėsi nerimas rš. 4. koncentruoti (dėmesį, mintis ir pan.): Tel̃kti visą savo sumanumą NdŽ. | refl.: Jo mintys ir jausmai tel̃kiasi į tai NdŽ. 5. remti, šelpti kuo: Tolimi Piniškių kunigai ir tie ėmė maldauti, prižadėdami kareiviais telkti reikalo laike V.Piet. 6. daug dėti, pilti ir pan.: Tu telkte užtelkei daug ant virimo J. \ telkti; atitelkti; įtelkti; ištelkti; nusitelkti; patelkti; pritelkti; sutelkti; užtelkti
telkti junginiai
- telkti(s)