vienyti reikšmė
Kas yra vienyti? viẽnyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, víenyti, -ija, -ijo NdŽ 1. tr. N tvirtinti vieną prie kito (apie statybos darbus). 2. tr. jungti vieną su kitu: Per daubą pilį su pilimi vienijęs tiltas A1884,45. | refl. Kvr: Toje vietoje vieškelis vienijosi su dvaro keliu Pč. Pereisit vieškelį, vėl eikit tuoj pačiu keluku, ba jis tę viẽnijas Kpč. To kaimo žemė su mum viẽnijasi Vdšk. Ežeras viẽnijasi nat su tom balom Srj. ^ Pabučiuok, kur nesviẽnija Ln. 3. tr. I, LL51, L daryti vieningą, telkti: „A[ušrai]“ gi užgesus, mes dabar neturime laikraščio, vienijančio lietuvius ir keliančio iš miego LKXX30. | refl. I, LL51, L: Reikia burtis ir vienytis, kad nebūtume atėjūnų sutrupinti A.Vien. Mozūrai viẽnijosi su lenkais Vžn. 4. intr. sutikti, sutarti: Kap norėt tep gert! Už tai ir neviẽnija Kpč. 5. tr. teikti bendrumo, sieti: Ne žiedas, o meilė ir sutikimas vienija moterį su vyru I.Simon. Viduramžiais visą krikščionių pasaulį vienijo bendra tikyba B.Sanul. Visus čia vienijo rūpesčiai ir džiaugsmai, tos pačios dainos ir pasakos rš. Mus juk dar prižadai vienija Ašb. Vienijamoji katalikiškosios pasaulėžiūros reikšmė S.Šalk. 6. refl. derėti vienam prie kito, tikti: Pienas ir mėsa valgyt nesviẽnija Kb. Jo kepurė ir palitas labai gražiai iš tolo viẽnijasi Kb. \ vienyti; išsivienyti; privienyti; suvienyti
vienyti junginiai
- su(si)vienyti