tikyba reikšmė
Kas yra tikyba? tikýba sf. (1) J, FT DŽ, KŽ, tikybà (4) K; N, M, L 1. Š, Rtr, LTEXI304, Vvr, Krtn, Vgr, Smln nj. pasaulėžiūra ir pasaulėjauta, pagrįsta Dievo, dievų ar dvasių buvimo pripažinimu, religija: Katalikų, protestantų tikýba NdŽ. Kitos tikybos žmogus LL49. Anie (čigonai) kur gyvena, tokią i tikýbą užlaiko Skdv. Kitą tikýbą priimti NdŽ. Lietuvių ir latvių senoji tikyba K.Būg. Jų (žemaičių) tikyba senovę jų rodo S.Dauk. Įvedimas „naujos tikybos“ prievarta, net kraujo praliejimu, reiškia labai aiškiai doros ir tikybos žemumą Vd. 2. NdŽ nj. dėstomasis dalykas, apimantis religijos esmę, kilmę, istoriją, struktūrą ir funkcijas: Savaitė[je] po dvi pamokas buvo tikýba Kl. Tikybos mokytojas LL57. 1906 m. pavasarį buvo paskelbtas caro manifestas, kuriuo tikybos dėstymas buvo leidžiamas gimtąja mokinių kalba J.Balč. 3. LsB591 tikimybė, galimybė, viltis: Nėr jokios tikýbos, kad pasveiktų Sb. Džiaugias sau žėdnas artojus, kad užaugo vasarojus. Tur iš to gerą tikýbą JD332.