suvienyti reikšmė

Kas yra suvienyti? suviẽnyti tr. K, NdŽ, DŽ1, suvíenyti NdŽ; SD451, Q546, MŽ, Sut 1. N sutvirtinti, pritvirtinti: Vinim, nėgeliu prikalu, primušu, suvieniju R264, MŽ353. Jie įkaldavo žemėsna šulus ir suvienydavo skersiniais sienojais Vr. | refl. N. 2. LL320 sujungti vieną su kitu: Tiltas salą su miestu suviẽnyja, sukabina KII287. Skiepijimo būdu suvienijus du augalus, jų ląstelės nesusilieja rš. Laukus suviẽnijo, subendrino Nm. Nagi, vyrai, nagi visi balsą suvienykim ir sustoję vienu balsu visi uždainuokim LTR(VšR). | prk.: Suvienijo savyje žmogystė su dievyste rš. | refl.: Pasemia mūsų kiemą, kai abiejų upelių vanduo susiviẽnija Šil. Paskum [debesys] susiviẽnijo į vieną LKT247(Rz). Tę susivieniję du krūmai auga Graž. Susiviẽnijo, užaugo miškas, nebėr [pievos] Kdn. Kupiškis baigia susvienyt su Šepeta Šmn. Įdedi karšto pieno, tai tas pienas susivíenija su varške, ir tas sūris geltonesnis Gdr. [Plūkiant molinį pečių] molis pamušamas su medine kūle, kad geriau susivienytų Graž. | prk.: Jų širdys susiviẽnyjusios KII307. Dūšia su kūnu vėl susivienijo brš. 3. LL323, NdŽ padaryti vieningą, sutelkti: Suviẽnyti jėgas kovai DŽ1. Ir jis buvo suvienytas su savo tauta Skv1Moz25,8. | Kodėl gi šita žemė, kuri medžius suvienija į girią, nejungia ir nevienija žmonių… J.Marcin. | refl. MŽ, NdŽ, DŽ1: Nedavė ramybės mintis, kad tereikėtų mums susivienyti, ir jie nedrįstų prieš mus kelti rankos rš. Nors dabar žmonės pralaimėjo, bet aiškiai pamatė, kad jie turi didelę galybę, kad jie gali susivieniję pajudinti visą žemę iš pamatų J.Balč. Kaip tie ploretarai (proletarai) susiviẽnijo, nei duonos gali begauti, nei meisos gali begauti (juok.) Plt. Ubagas,… naktyj susivienijęs su žmogžudžiais, eidavo rabavotų ir pjautų žmonių BsPII224(Pnm). Jei kas yra Viešpaties, tesusivienija su manim Skv2Moz32,26. 4. sutuokti: Jau ketina važiuoti į bažnyčią, kame kunigas turėjo suvienyti karalaitę su nedoru vyresniuoju BsPII52(End). Ką tada Dievas suvienijo, žmogus (to) teneskiria Ch1Mt19,6. | refl.: Togdėl apleis žmogus tėvą savo ir motiną, o susivienys su moterimi savo Ch1Mr10,7. Susviẽnijom abu, geras vyras buvo Sv. 5. A1883,186 suteikti bendrumo, susieti: Mirties pavojus suvienijo juos stipriau negu giminystės ryšys V.Myk-Put. 6. sutaikyti: Gražus dalykas aplankyti ligonius, palinksminti nuliūdusius, suvienyti kaimynus, kurie yra rūstybėje (= užsirūstinę) brš. 7. suderinti: Jis nor nesutariančiąsias mislis suviẽnyti, sutaikinti KI35. 8. suvienodinti, sulyginti: Suvienykime rašybą, o ypač alfabėtą V.Kudir. | refl.: Susiviẽnijo ežero vanduo su upės, ne kiek giliau upė Č. Kuokštuoti rugiai susiviẽnija į vasarą Šts. Susiviẽnys miške medžiai ir jų žali lapeliai (d.) Plv. Daba tai jau baiga susiviẽnyti, jau nežiūra, kokį (vokišką ar katalikišką) vardą vaikuo parinkti Pgr. \ vienyti; išsivienyti; privienyti; suvienyti

suvienyti sinonimai

suvienyti antonimai

suvienyti junginiai

  • suvienyti pastangas
Ką reiškia žodis suvienytojas? Visi terminai iš raidės S.