kopa reikšmė

Kas yra kopa? 1 kopà sf. (2) 1. Šv smėlio kalva: Kopà yra kalniukas smilties J. Kopa (smilčių) S.Dauk. Kõpų kalnas KI310. Įkaitęs kopose auksinis spindi smėlis K.Kors. Priplaukiau rūtų darželį prie kopų pušynėlio KlvD34. Nei matau kopų, nei kopų kalnų Sch6. Mūsų pajūrių kopos dar nepavirto į miltus MitI64. Visi paliko beklaksantys karvietėj smiltynų kopose S.Dauk. Marių supiltas, suneštas vėjo kopas ir klonis apgaubė pušys rš. 2. pylimas: Pilį kopomis aptvėrė S.Dauk.
2 kópa sf. (1) = 1 kuopa. 1. psn. sueiga, susirinkimas: Tėvūnai suvadino senūsius savo apygardos į kokią noris pavietę lauko ar girės, kas vadinos „vyrus į kopą kelti“ S.Dauk. Vienus pats sau skyrė, kitus rinko pats sviets, į kopas suejęs S.Dauk. 2. MŽ255 būrys, pulkas, daugybė; krūva: Ne kopomis vaikų buvo, galėjo parėdyti kožną pirmiau J. Kopų kopomis eina – par kits kitą, par sniegą brenda J.
3 kopà (l. kapa) sf. (4) 1. Klvr, Lzd oda, su kuria apsiuvamas spragilo buožės galas, kad lengviau būtų pririšti: Kap nulupsi šitam veršiu skūrą, tai man padaryk nuo kojos kopą Pns. Palauk, aš prisidrūtinsiu kõpą – atsileido Rdm. Tėvui kuliant, nutrūko kopà Rdm. Be kopõs spragilu nekulsi Pns. Spragilo buožės kotas apsiūtas su kopà Pns. 2. [i]medinė ąselė, lankelis, pritvirtintas prie spragilo siaustuvės, jungelis:

kopa junginiai

  • Kopa (1965 knyga), Parnidžio kopa, Vecekrugo kopa
Ką reiškia žodis kopai? Visi terminai iš raidės K.