Kas yra staigutis? staigùtis, -ė smob. (2) Jn(Kv) kas staigaus, karšto būdo: Toks staigùtis pasikelia didysto[je] tuo mušti, provotis, o neišmano nieko J. Turėjo tokį silpną staigutį tarp savo mokytinių prš.