uolus reikšmė
Kas yra uolus? uolùs, -ì adj. (4) J.Jabl, Rtr, BŽ487, Š, DŽ, KŽ, K.Būg(Kv, Rt, Als, Slnt); Amb, L, LL312, LsB259, MitI392, Vd, Žg 1. kuris stengiasi atlikti, padaryti, įvykdyti ką, labai stropus, rūpestingas: Uolus pri darbo J. [Antaniukas] visuomet turi uoliausią gynėją – savo seną senelę V.Krėv. [Krivių Krivaitį] kaipo uolį tėvą visi godojo M.Valanč. Bernužėli, dobilėli, kaip nujosi pas mergelę, nebūk labai uolùs JV487. Kristaus priešai dedasi uoliais Dievo garbintojais SkvJn15,23(komentaras). | prk.: O tas kirminelis dideliai buvęs uolus ant sviesto BsPII21(Varn). ^ Uolus darbas kalnus verčia LTR(Ut). uolù n. KŽ. uõliai adv. NdŽ, K.Būg(Slnt), KŽ, uoliaĩ DŽ, NdŽ; L, Rtr: Donelaitį šioje kovoje prieš dvarininką uoliai rėmė valstiečiai LKVII347. Pienas, sūris, mėsa, kailis, kraujas ir visa kas yra kuo uoliausiai suvartojami Blv. Mylėkim ją kuo karščiausiai, stokim už ją kuo uoliausiai LTR(Zp). 2. Kv godus, stalgus: Ans labai uolùs ant mergų, t. y. smailus J. Uolùs ant ėdimo J. Uolì ant piningų nebuvom Šts. Jis tai jau baisiai uolùs ant miego buvo Nmk. Uolùs medžioti NdŽ.