stalgus reikšmė

Kas yra stalgus? stalgùs, -ì adj. (4) DŽ, NdŽ, KŽ 1. Kos54, MitI233(Šd), L, Rtr, Š, Ser, Sdb, Brž, LTR(Ob), Sl pamėgęs skanumynus, smalstus: Stalgùs vis pasižiūrės ir paragaus – nieko nuo jo nepaslėpsi Šmn. Nebūk teip labai stalgùs, bet valgyk, kas padėta Lnkv. Labai stalgùs prie sviesto, prie cukraus J.Jabl. Tokio stalgaũs vaiko kito tokio turbūt nėra Kair. Ta karvė labai stalgì, teip įjunko į burokus Pkr. Labai stalgì katė, nieko negal palikt neužrakinus Žg. Stalgios katės uodega ilga LTR(Kp). Stalgì kaip ožka ant žilvičio Lnkv. Nebūk stalgì kaip katė Rz. 2. Žml, Skrb, Kpr, RdN daug norintis, geidžiantis, godus: Veršis godus gerti, t. y. stalgùs, gašlus JI455. Kiti žmonės labai stal̃gūs, negali išturėt, ką pamatę Šl. Ji labai stalgi ant visa ko Pl. Tu teip an dviračio stalgùs Všn. Stalgùs ant pinigų Brž. Jonas stalgùs prie mergų Všk. stal̃giai adv. DŽ: Nosis stalgiai traukė malonų žibučių kvapą Pč. Stal̃giai žiūrėti NdŽ. Stal̃giai negrobk M.Unt. 3. Sut, BzB325 griežtas, atkaklus, įžūlus, išdidus: Stalgùs, toks jau jo būdas Drsk. Stalgi iki šiol Samadžiukė, išgirdus šituosius žodžius, iš sykio kaip ir subliuško V.Piet. Ir aš tokius stalgius delnais pelenuosna sutrintau ir vėju paleistau V.Krėv. Anys nepamesdavo savo darbų nei savo pikto (viršuje stalgaus) gyvenimo BBTeis2,19. Širdis yra daiktas stalgus BBJer17,9. stal̃giai adv.; Sut, V.Piet: Nekalbėkiat taip stalgiai BBPs75,5. Stalgiai ir rūstai atsisako [ateiti] BPII211. stalgỹn adv. NdŽ: Kas čia ir bus iš tavę: tolyn vis eini stalgỹn, nebegaliam apsigint Krs. 4. NdŽ atsparus, nelankstus, sustiręs: Viršūnės pušelių aukštųjų … stalgios, nelinksmos A1885,102. 5. stiprus: Nesa puikieji stengiasi prieš mane ir stiprieji (paraštėje stalgi) tyko dūšios mano BBPs54,3.