smalstus reikšmė

Kas yra smalstus? smalstùs, -ì adj. (4) 1. Š, L, Rtr, DŽ, NdŽ žr. smalsus 1: Nebūk toks smalstùs: ateis laikas – sužinosi Ds. Tavo duktė baisiai smalstì Rgv. Juk visi smalstieji ir paskalūnai buvo susimetę į Baltąjį kalną ir ten žiopsojo Mš. ^ Nebūk toks smalstùs: greit pasensi Kp. smal̃sčiai adv. Rtr: Smalsčiai žiūrėdavo rš. 2. MitI391, LL73, DŽ, Ds, Klov, Pš, Brž, Zr mėgstantis gardėsius, skanumynus, stalgus, smailus: Smalstùs vaikas: nori saldainių Slč. Tokio da smalstaũs nemačiau: baigia visas uogas suspringt Km. Saldumynų buvo smalsti kaip vapsva Vaižg. Katė mūsų, rodos, nesmalstì, bet puodynėlę nuverčia Rm. Smal̃sčios karvės tuoj vasarojun ir vasarojun Šmn. Smalstesnis [gyvulys] įkiša ragus ir priemenėn TS1904,5. Ta bestija (meška) yra bjauri, ant medaus labai smalsti SPI273. smal̃sčiai adv.; Sut. 3. Kos53 godus, gobšus: Anas buvo ant to smalstùs: pamatęs auksą, kur tau anas iškęs (ps.) Rk. Smalstus žmogus garbą duost, stebisi ir myli penigus MP162. O smalstamui ir piktamui … gaišta … visur visa MP124. smal̃sčiai adv.: Dreski, lupi ir smalsčiai ingyji visa MP328. 4. NdŽ žr. smalsus 3.