keikūnas reikšmė

Kas yra keikūnas? keikū̃nas, -ė smob. (2) J, BŽ493, Brs, Šll, KzR, Btr, Sb, Plk, Ig, Trgn kas daug keikia: Dar vaikas, ir jau baisus keikū̃nas Kt. Toks keikūnas: su juo negali susirokuot Lnkv. Ką tas keikū̃nas, be keiksmo nė žingsnio negalia žengti Pgr. Ir jis nemažas keikū̃nas Gs. Nu bjauri keikū̃nė ta merga KlvrŽ.