žemėtas reikšmė
Kas yra žemėtas? žemė́tas, -a adj. (1) 1. R, MŽ, N, [K], LL323, L, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, OGLII251, KŽ, Pc, Grl, Krkš, Jrb žemėmis aplipęs, žemių pribiręs: Bulbės nenuplautos, žemė́tos yra J. Ažrūdis dalgė žemė́ta Dglš. Aš saugau [pjūklą], kad žemė́tas pagalys nepakliūt Ob. Visi maišai žemė́ti Ėr. Kalakutai žemė̃s kapstos, plūksnos žemė́tos Lel. Žemė́tos tos naginės iš lauko parėjus Pl. Kniūbsčia kaip sugriuvo, tai žemė́ta nosis ir burna Slm. Miško brolių veidai žemėti pro velėną į pilnatį žiūri K.Brad. Tas baltaplaukis kūdikis jau vaikšto – kokia saldi žemėta jo burna J.Marcin. Jos rankos buvo žemėtos, veidas atšerpetijęs, įdegęs saulėje J.Avyž. Dumblinom kojom, žemė́tom – kaip nemazgosi, kaip toks gulsi?! Mžš. Kurgi valgai žemė́tą duoną Užp. Tokia švari karvė: jei žemė́tas [pašaras] – neėda Pv. 2. GTŽ, KŽ maišytas su žemėmis, žemingas: Žemė́tas smėlis BŽI318. Per daug žemėtos durpės kurui netinka sp. 3. žemė́tai adv. kaip žemė: Žemėtai pilkšvos spalvos, nelygiais grūdelėtais antsparniais vabalas rš.